Vikipedija

Kazimieras Ragulskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
tvarkyti
red.
Eilutė 1:
{{biograf-cleanup}}
{{tvarkyti}}{{stilius}}
 
{{Žmogaus biografija
| fonas = off
| vardas = Kazimieras Ragulskis{{PAGENAME}}
| paveikslėlis = Kazimieras Ragulskis.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis = 180px
| gimimo data = {{gimėGimė|1926|10|15|T}}
| gimimo vieta = [[Klovainiai]], [[PakruojoŠiaulių rajonasapskritis]]
| mirties data = {{mirė||||||}}
| mirties vieta =
| tautybė =
| tėvas = Mykolas Ragulskis
| sutuoktinis =
| motina = Liucija Kazlauskaitė-Ragulskienė
| tėvas =
| sutuoktinis = [[Vyda Kęsgailaitė-Ragulskienė]]
| motina =
| vaikai = Liutauras, Minvydas
| veikla = inžinierius mechanikas
<!-- Veikla -->
| veikla =
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| partija =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[1951]] m. [[Kauno politechnikos institutas]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
eilutė 33 ⟶ 31:
| vikiteka =
}}
'''Kazimieras Ragulskis''' ([[1926]] m. [[spalio 15]] d. [[Klovainiai]], [[Pakruojo rajonas]]) – profesorius, habilituotas daktaras.<ref>[http://www.ktu.lt/lt/apie_universiteta/emeritai.asp?id=3 Kauno technologijos universitetas, profesoriai emeritai]</ref>
 
'''Kazimieras Ragulskis''' (g. [[1926]] m. [[spalio 15]] d. [[Klovainiai|Klovainiuose]], [[Šiaulių apskritis]]) – Lietuvos inžinierius mechanikas, profesorius, habilituotas daktaras. <ref>[http://www.ktu.lt/lt/apie_universiteta/emeritai.asp?id=3 Kauno technologijos universitetas, profesoriai emeritai]</ref>
== Pagrindiniai duomenys ==
 
Kazimieras Ragulskis (gim. 1926 m. spalio 15 d. Klovainiuose, Pakruojo raj.) – profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos (MA) narys, TSRS mokslų akademijos (MA) (vėliau Rusijos MA) narys – korespondentas, Kauno technologijos universiteto profesorius emeritas.
 
* Gimė 1926 m. spalio 15 d. Klovainiuose
* Tėvas Mykolas Ragulskis (1871–1949)
* Motina Liucija Kazlauskaitė – Ragulskienė (1896–1983)
* Žmona Vyda Kęsgailaitė – Ragulskienė (1931–2009)
* Vaikai Liutauras Ragulskis (gim. 1960)
* Minvydas Ragulskis (gim. 1967)
* Alma mater Kauno politechnikos institutas
 
== Kilmė ir šeima ==
* Tėvas – Mykolas Ragulskis, Stasio (1871–1949) valstietis
* Motina – Liucija Kazlauskaitė-Ragulskienė, Juozo (1896–1983) valstietė
* Brolis – Petras Ragulskis (1922–1945) pasipriešinimo dalyvis
* Brolis – Vytautas Ragulskis (1925–1969) valstietis
* Brolis – Aloyzas Ragulskis (1931–1974) mokslų daktaras, vyr. mokslo darbuotojas
* Žmona – Vyda Kęsgailaitė-Ragulskienė (1931–2009) habilituota daktarė, profesorė
* Sūnus – Liutauras Ragulskis (g. 1960) mokslų daktaras
* Sūnus – Minvydas Ragulskis (g. 1967) habilituotas daktaras, profesorius
 
== Biografija ==
* Tėvas – Mykolas Ragulskis, Stasio s. (1871–1949) valstietis
1934–1938 m. lankė ir baigė Klovainių pradinę 4 klasių mokyklą. 1938–1940 m. lankė ir baigė Pakruojo pradinės mokyklos 5 ir 6 klases. 1940–1946 m. lankė ir baigė [[Linkuvos gimnazija|Linkuvos gimnaziją]]. 1946–1951 m. lankė ir baigė [[KPI|Kauno politechnikos instituto]] Mechanikos fakultetą įgydamas inžinieriaus mechaniko specialybę. 1952–1954 m. SSRS MA Mašinų mokslo instituto aspirantas, 1954 m. įgijo technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) mokslinį laipsnį. 1963 m. apsigynė technikos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją.
* Motina – Liucija Kazlauskaitė – Ragulskienė, Juozo d. (1896–1983) valstietė
* Brolis – Petras Ragulskis (1922–1945) pasipriešinimo dalyvis
* Brolis – Vytautas Ragulskis (1925–1969) valstietis
* Brolis – Aloyzas Ragulskis (1931–1974) mokslų daktaras, vyr. mokslo darbuotojas
* Žmona – Vyda Kęsgailaitė – Ragulskienė (1931–2009) habilituota daktarė, profesorė
* Sūnus – Liutauras Ragulskis (1960) mokslų daktaras
* Sūnus – Minvydas Ragulskis (1967) habilituotas daktaras, profesorius
 
1948–1952 m. darbas pramonėje kartu studijuojant KPI. 1954–1963 m. m. darbas Lietuvos MA institute moksliniu bendradarbiu, vėliau laboratorijos vedėju. 1963–1993 m. Kauno politechnikos instituto laboratorijos vedėjas, vėliau performuotos į mokslinį centrą „Vibrotechnika“ mokslinis vadovas.
== Mokymasis ==
 
* 1934–1938 m. m. lankė ir baigė Klovainių pradinę 4 klasių mokyklą
* 1938–1940 m. m. lankė ir baigė Pakruojo pradinės mokyklos 5 ir 6 klases
* 1940–1946 m. m. lankė ir baigė Linkuvos gimnaziją
* 1946–1951 m. m. lankė ir baigė Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultetą įgydamas inžinieriaus mechaniko specialybę
* 1952–1954 m. m. TSRS MA Mašinų mokslo instituto aspirantas, 1954.03.04 įgijo technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) mokslinį laipsnį
* 1963 m. apsigynė technikos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją
 
== Darbinė veikla ==
 
1948–1952 m. m. darbas pramonėje kartu studijuojant KPI
 
1954–1963 m. m. darbas Lietuvos MA institute moksliniu bendradarbiu, vėliau laboratorijos vedėju
 
1963–1993 m. m. Kauno politechnikos instituto laboratorijos vedėjas, vėliau performuotos į mokslinį centrą „Vibrotechnika“ mokslinis vadovas.
 
Be mokslo K. Ragulskis kaip didelis Lietuvos patriotas okupacijos metais ir Nepriklausomoje Lietuvoje paskelbė keliadešimt reikšmingų trumpų straipsnių bei daug kartų pasisakė Lietuvos mokslo, pramonės, politikos ir visuomenės vystymo klausimais. Okupacijos metais jis dėjo visas pastangas prisidėti prie Lietuvos vystymo, prie Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje. Jis, būdamas pensininku, ir šiandien leidžia tarptautinį žurnalą “Journal of Vibroengineering“ (ISI), su neblėstančia energija dirba kūrybinį darbą mūsų Lietuvai.
 
K. Ragulskis 85-mečio (2011) proga gavo Vyriausybinę Rusijos Valstybinės Dūmos Mokslo ir mokslui imlių technologijų komiteto pirmininko RMA akademiko V. A. Čerenševo sveikinimo telegramą, Rusijos MA Prezidento sveikinimą, buvo apdovanotas Rusijos Nacionalinės Taikomųjų Mokslų Akademijos Platininiu medaliu, Rusijos MA akademikas parašė ir išleido knygą «Прецизионная вибромеханика и вибротехника. Научная школа К. М. Рагульскиса».
 
== Tarp pavojų ==
 
K. Ragulskiui pavyko nuslėpti savo biografijos SSRS atžvilgiu antivalstybinę pusę, dėl to kad okupacijos 1944 – 1946 metais lankė ir baigė Linkuvos gimnaziją Linkuvos valsčiuje, tėviškė buvo Pakruojo valsčiuje, o brolis žuvo Lygumų valsčiuje. Per didelius vargus gavo Linkuvos valsčiaus partorgo charakteristiką stoti į aukštąją mokyklą. Paslaptis pavyko išlaikyti 1944 – 1972 m. laikotarpyje.
 
Dideli trukdymai buvo baigti gimnaziją, įstoti į aukštąją mokyklą, dėl nestojimo į komjaunimą ir kompartiją kadangi jis buvo geriausiai besimokantis studentas grasino net išmesti iš KPI kaip stabdį kitų kurso studentų stojimui į komjaunimą. Su neigiama charakteristika stabdymą stoti aspirantūron pavyko likviduoti vieno buvusio pogrindžio komunisto pagalba per KPI viršūnes, per savo pažintis išrūpinant medžiagas partorgo disertacijai ir kita. Be to stojant į SSRS MA aspirantūrą pateikė falsifikuotą pagerintą charakteristikos vertimą į rusų kalbą ir kitus dokumentus. Buvo vykdomi trukdymai moksliniam darbui, habil. dr. disertacijos gynimui ir t. t., rinkimams į SSRS MA ir Lietuvos MA.
 
Gyvenimas K. Ragulskiui 1944–1972 m. buvo pilnas nuolatinės baimės iki smūginio sprogimo 1972 m. Dėl to daugelio atsakingų KPI darbuotojų santykiai tapo atšiauresni ir jie dar daugiau engė K. Ragulskį.
 
== Darbas Lietuvai ir „savisauga“ ==
 
K. Ragulskio noras atnešti kuo didesnę naudą okupuotai Lietuvai ir be to baimė vertė jį intensyviai vykdyti svarbius SSRS mokslinius darbus, kad sukurti sau šarvus demaskavus biografijos trūkumus. Tik vedančios TSRS mokslo ir technikos organizacijos galėjo suteikti neblogą mokslinių darbų finansavimą ūkiskaitiniais pagrindais.
 
K. Ragulskis SSRS Mokslų Akademijoje apgynęs daktaro disertaciją 1954 m. pradžioje grįžo iš Maskvos į Kauną darbui Lietuvos Mokslų Akademijos institute Kaune. Čia jis atsidūrė ne tik dykumoje moksliniu atžvilgiu, bet ir nedraugiškoje atmosferoje. Pokario metais Lietuvoje nebuvo vykdomi tyrimai mechaninių sistemų dinamikos ir virpesių srityje, nebuvo nei mokslininkų, nei mokslinės eksperimentinės bazės. Teko kantriai ir intensyviai dirbti kol paruošė pirmuosius savo mokslininkus ir pats vienas savarankiškai paruošė habilituoto daktaro disertaciją. Dėl to teko keisti darbovietę ir persibazuoti į Kauno politechnikos institutą.
 
K. Ragulskio sukurta precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslinė sritis yra ne funkcionalinio pobūdžio, todėl rado pritaikymą įvairiose srityse: mokslo įrenginiuose, mašinų bei prietaisų pramonėje, aerokosminėje technikoje, laivyne, taipogi medicinoje, biologijoje, muzikoje.
 
Čia jis buvo laboratorijos, vėliau reorganizuotos į mokslinį centrą „Vibrotechnika”, mokslinis vadovas.
 
Kad atsirastų moksliniam darbui reikalingos sąlygos, teko išsikovoti vietą po saule, tai yra reikėjo sukurti gerą mokslinę bazę, o tai buvo pasiekiama ėmus spręsti principinius mokslinius uždavinius pagal pirmaujančiųjų SSSR organizacijų – šakinių mokslo tyrimų institutų, bandomųjų konstruktorių biurų – užsakymus. K. Ragulskis lankėsi minėtose organizacijose, ten skaitė mokslinius ir techninius pranešimus, aiškinosi, kuriose srityse galima paspartinti tyrimų progresus. Pradėjo plaukti užsakymai ir kartu lėšos, kurios leido gerokai praplėsti tuo laiku modernią mokslinę bazę. Ypač buvo stiprinamos vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslinės kryptys.
 
Moksliniame centre „Vibrotechnika” tyrimai buvo vykdomi pagal ūkiskaitinį finansavimą, kurį teikė Sovietų Sąjungos pirmaujantieji mokslo tyrimo institutai, bandomieji konstruktorių biurai, kai kurie mokslo akademijų institutai ir kitokios įstaigos. K. Ragulskio reikalavimai darbuotojams buvo dideli. Jaunimas privalėjo ne tik kelti mokslinę kvalifikaciją, bet kartu kurti ir patentuoti išradimus, įsitraukti į ūkiskaitinius darbus. Čia teko nagrinėti konstravimo, eksperimentinių priemonių formavimo, bandomųjų eksperimentinių pavyzdžių gamybos klausimus, teko bendrauti su užsakovais, ruošti parodoms eksponatus. Visa tai grūdino jaunuosius mokslininkus.
 
K. Ragulskis mokslininkų ruošimui skyrė didžiulį dėmesį, jis dirbo kaip idėjų generatorius. Kiekvienas jaunas mokslinį darbą pradedantis asmuo čia privalėjo kelti savo mokslinę kvalifikaciją, be to, išmokti patentuoti išradimus. Tai būdavo svarbus persilaužimas jaunuolių kelyje. Darbo rezultatus jie turėjo skelbti ne tik moksliniuose straipsniuose, bet ir ataskaitose, sukurtus originalius įtaisus eksponuoti SSRS ir užsienio parodose. Ši veikla jaunimui buvo ne tik didžiulis krūvis, bet ir didžiulė mokslinė ir auklėjamoji mokykla.
 
Mokslininkas kartu su vibrotechnikų kolektyvu vietoje Kauno centrinio kalėjimo įrengė puikų mokslinį centrą. Kalėjimo pastatas apie dešimtmetį stovėjo tuščias – su išdaužytais langais, kiauru stogu, ir nei viena Kauno organizacija, nežiūrint patogios geografinės padėties, nesiėmė jo remontuoti. Vibrotechnikų kolektyvas perprojektavo pastatą ir savo uždirbtomis ūkiskaitinėmis lėšomis ir patys prisidėdami darbu atliko pačius juodžiausius didžiulio pastato remonto darbus. Mat statybinė organizacija, kuri rekonstravo pastatą, atsisakė padidinti langų ir durų angas, išgriauti senas medines perdangas ir kt. Tai atlikti teko patiems „Vibrotechnikos” darbuotojams. Buvo sukurta stipri mokslinė bazė su tuo laiku modernia aparatūra ir įrengimais iš viso pasaulio, centre veikė įkurta išradimų forminimo grupė, konstravimo skyrius, gamybos baras.
 
K. Ragulskis tapo nepralenkiamu Lietuvoje pagal paruoštų mokslininkų (su moksliniais laipsniais) skaičių ir buvo rekordininkas SSRS. Jo mokinių parengtos disertacijos buvo itin vertinamos, net SSRS aukščiausios atestacinės komisijos (VAK) sąjunginiame suvažiavime 1980 m. buvo paminėtas puikus K. Ragulskio darbas. Jam vieninteliam iš Baltijos respublikų buvo suteiktas SSRS nusipelniusio išradėjo vardas. Maskva prikaišiojo Lietuvos valdininkams, kodėl jam nebuvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio išradėjo vardas, nes jis esąs vienas iš žymiausių SSRS išradėjų.
 
Be paradoksų neapsiėjo ir K. Ragulskio rinkimas į SSRS Mokslų akademiją nariu korespondentu. Iš KPI Tarybos jis negavo tam reikalingos rekomendacijos, tačiau išrinktas buvo. Tai pirmas atvejis Baltijos respublikose, kai SSRS MA nariu korespondentu išrinktas ne respublikinės mokslų akademijos vadovas.
 
K. Ragulskis nėra gavęs jokio SSRS valstybinio medalio ir ordino. Tačiau jis už įžymius mokslo ir technikos pasiekimus yra apdovanotas SSRS ir kitų šalių žinybinių organizacijų ženklais bei medaliais, premijų laureatų vardais. Apie K. Ragulskį ir jo vadovaujamą mokslinę mokyklą SSRS Centrinė kino studija sukūrė du dokumentinius trumpametražius filmus.
 
== Įvertinimas ==
Akademikas nebuvo komjaunuolis ir komunistų partijos narys, kartu nebuvo ir karjeristas. Įvairios intrigėlės jį menkai tejaudino. Jam svarbiausia buvo mokslinė kūryba, naujų reiškinių atskleidimas, naujų sistemų kūrimas. Čia jo didžiausias džiaugsmas. Be abejo, puiki šeima jam visada buvo džiaugsmo ir ramybės šaltinis.
* [[1967]], [[1974]], [[1986]] m. [[LSSR valstybinė premija]] (su kitais)
 
* 1974, [[1978]], [[1980]], [[1982]] m. akademiko S. Vavilovo premija
== Mokytojo ir mokinio draugystė ==
* 1974 m. LSSR nusipelnęs mokslo ir technikos veikėjas
 
* SSRS nusipelnęs išradėjas
Disertanto mokslinio vadovo uždavinys yra parinkti disertacijos temą, numatyti tyrimų gaires. Po disertacijos apgynimo dažnai asmuo toliau toje srityje vykdo savo tolimesnius tyrimus ir tą sritį laiko savos krypties mokslo „nuosavybe“. Tuo būdu mokslinis vadovas kartais nuneigiamas bei nunuoginamas. Ši problema yra visur pasaulyje. Tik stambiose valstybėse stengiamasi, kad po disertacijos apsigynimo asmuo išeitų dirbti į kitą įstaigą ir susikurtų savo mokslo kryptį, atskirą nuo buvusios disertacijos.
* LSSR MT premijos laureatas
 
* LMA Kazimiero Semenavičiaus premijos laureatas
Kai kurie asmenys, apsigynę disertacijas, vengia savo mokslinio vadovo šešėlio ant jų kaip jaunų mokslininkų pasiekimų. Atskirais atvejais tokie asmenys net tampa dideliais vadovo priešais.
* SSRS konkurso „Technika – progreso variklis“ laureatas
 
* SSRS Liaudies ūkio pasiekimų parodos apdovanotas laureato ženklu, 2 didžiaisiais medaliais, garbės diplomais, 7 aukso ir keletu sidabro bei bronzos medalių
Jo žmona prof. Vyda rašė, kad kai kas patardavo neruošti daug disertantų, nes vėliau jie taps priešais. Režisierius J. Miltinis paklaustas, kodėl nerengė nei vieno mokinio, kuris perimtų jo idėjas ir metodus, atsakė: „Ar nors vienas mokinys nepaniekino savo mokytojo?“.
* SSRS ir Rusijos MA ženklai
 
* SSRS aukštojo mokslo ministerijos ženklas
Vienas jaunas JAV mokslininkas, siekdamas savo mokslinio vadovo mirties (norėjo užimti jo postą) padovanojo laikrodį, į kurį įmontavo radioaktyvių medžiagų. Po kurio laiko profesorius susirgo spinduline liga. Paaiškėjus priežasčiai, piktadariui pačiam teko mirti elektros kėdėje.
* SSRS išradėjų ir racionalizatorių draugijos žymūno ženklai
 
* SSRS mokslinių-techninių draugijų ženklai
K. Ragulskio aibė paruoštų mokslininkų tapo puikiais draugais ne tik moksle, bet ir gyvenime. Tačiau atsirado kaip sako vienas kitas mirtinas priešas. Jie kenkė K. Ragulskiui fiziniai bei skleidė apie jį žodinius ir rašytinius šmeižtus. K. Ragulskio, atrodytų, nepaveikė intrigos, jis dar atkakliau gilinosi į savo darbus ir tarsi laikėsi principo „šunys loja, o karavanas eina“. Sakydavo: „džiaugiuosi, kad galiu vykdyti kūrybinę veiklą naudingą žmonijai“. Bent kiek išsiveržus į priekį atsiranda pavyduolių – karjeristų, daugiaveidžių šmeižikų – juodintojų, turinčių tikslą aplinkos nuomonę apie iškilesnius asmenis pabloginti. Juodintojų perauklėjimui nėra reikalo skirti pastangas ir eikvoti laiką.
* Tarptautinės išradybos parodos aukso medalis
 
* Rusijos nacionalinės taikomųjų Mokslų akademijos platinos medalis
K. Ragulskis sakė: “Dėl per didelio atsidavimo pagrindinei veiklai (moksle, kūryboje) per mažai skyriau dėmesio savo aplinkos žmonių – mokslo bendradarbių asmeniniams reikalams. Ko pasekoje pavieniai tai palaikė blogybe ir kartais supykdavo. Gyvenimas yra gražus ir jį reikia stengtis neleisti pavėjui.”
* Lietuvos geriausio metų išradimo konkursų „Eureka“ prizai
 
* Udmurtijos vyriausybės medalis ir garbės diplomas
== Darbas Lietuvai ==
* Kauno m. Santakos medalis
 
* Chmelnickio nacionalinio universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės daktaras
Net atkūrus Nepriklausomybę juodintojų veikla tęsėsi. Prieš dvidešimt metų tapo išvarytas į pensiją, nors ir šiandien aktyviai dirba mokslinėje kūryboje. Tikrai paradoksali situacija: okupacijos metais Ragulskis buvo kaltinamas antitarybiškumu, o atgavus nepriklausomybę neva kaip buvęs KGB agentas, Rusijos pakalikas. Ragulskis sakė, kad vykdant ūkiskaitinius svarbius technikai mokslinius darbus pagal TSRS organizacijų užsakymus buvo prižiūrimi KGB taip vadinamų režiminių padalinių. Kad palaikyti su darbų užsakovais santykius daugiau kaip pusšimtis vibrotechnikos mokslo darbuotojų privalėjo pasirašyti KPI režimo padalinio dokumentus, kad mokslines ir technines žinias laikys paslaptyje. Todėl su KGB darbuotojais ir teko kontaktuoti mokslo ir technikos ūkiniais apsaugos klausimais, o ne politiniais. K. Ragulskis sakė, kad jei ne jo sėkmingas mokslinis darbas pagal TSRS vedančiųjų mokslo ir technikos organizacijų užsakymus, jis nebūtų galėjęs užsidirbti „šarvą“, kuris išgelbėtų demaskavus jo biografijos „antitarybinius“ elementus.
 
Jis sakė, kad daug kartų aktyviai buvo agituojamas stoti į komjaunimą ir partiją, agituojamas pasirašyti dokumentus, kad tapti KGB slaptu agentu. Tačiau tai jam buvo absoliučiai nepakeliui.
 
Sakė, kad nėra ko girtis, kad nebuvo komjaunuoliu ar kompartijos nariu. Svarbiausia ką žmogus davė mūsų Lietuvai.
 
K. Ragulskis sukūrė originalią mokslinę mokyklą, parengė Lietuvai daug puikių mokslininkų ir išradėjų bei sukūrė svarbias inovacijas. Jis yra atlikęs didelį naudingą darbą Lietuvai, garsina Lietuvos vardą pasaulyje.
 
K. Ragulskis pagal galimybes teikė pagalbą žmonėms kad sušvelninti ar išvengti okupacinio teroro kančias, kad stiprinti patriotizmą. Apart tiesioginio darbo nuo 1955 m. iki šiol paskelbė mokslo, ūkinio, visuomeninio – politinio pobūdžio klausimais keliasdešimt trumpų aktualių patriotinių straipsnių laikraščiuose, žurnaluose, bei daug kartų pasisakė pasitarimuose. Jis ir dabar vykdo šią veiklą.
 
K. Ragulskis įsitikinęs, kad milžiniška mokslo ir technikos pažanga padarys žmonių veiklą vieša. Tuo būdu bus atskleidžiami bei likviduojami nedorų asmenų blogi kėslai ir žmonija pereis į harmoningą gerą gyvenimą.
 
== Mokslas, išradyba ir inovacijos ==
 
''Mokslo darbų aktualumas ir perspektyva.'' Mechaninės sistemos sparčiai vystosi dėl jų sąveikos su įvairiais fiziniais procesais, magnetizmu, elektriniais ir kintamais gravitaciniais laukais, cheminiais bei gyvybiniais procesais, o taipogi dėl kitimo pagal savo dydžius, dinamiškumą, greičius, tikslumą tiesiog į nepasiekiamas ribas.
 
Į mažąją pusę jau turime reikalus su nanometrų dydžio objektais. Ne už kalnų tas laikas kai žmonija turės dirbti su kūnais mažesniais tūkstančiais ar net daugiau kartų už nanometrą. Iš kitos pusės ypač objektų už žemės ribų pažinimui ir įsisavinimui tenka kurti sistemas matuojamas šimtais metrų, o ateityje iki tūkstančių kilometrų dydžio.
 
Sistemos plečiasi ir dėl jų judėjimo didžiuliais greičiais ne tik veikiančiais mūsų žemės sąlygomis, bet ir kosmose. Reikalingi kai kurių sistemų didžiuliai dinamiškumo procesai. Iš kitos pusės kai kur kristalografijoje, gyvų organizmų tyrimuose reikalingos labai lėtai judančios sistemos.
 
Nepriklausomai nuo dydžių, greičių yra reikalavimai smarkiai didinti sistemų stabilumą, suderinamumą su kompiuteriais, mikroelektronika, optika, gyvais organizmais bei užtikrinant valdomumą, tikslumą pozicionuojant kūnus erdvėje, atliekant judesių trajektorijas ir dėsnius, užtikrinant norimas struktūras ir geometrinius parametrus.
 
Precizinės mechanikos požiūriu viskas technikoje, kaip negyvoje gamtoje taip ir gyvoje, virpa bei banguoja. Čia yra didelės problemos vystyti tyrimus netiesinių dinaminių sistemų efektams bei savybėms atskleisti, kurti mokslinius pagrindus ir principus vis tobulesnėms naujoms sistemoms sudaryti.
 
K. Ragulskis sukūrė naują mokslinę sritį, taip vadinamą precizinę vibromechaniką ir vibrotechniką. Sukūrė naujus ir išvystė žinomus netiesinių dinaminių sistemų efektus bei savybes, suformulavo tos srities atskirų krypčių mokslinius pagrindus, sukūrė principus naujoms sistemoms sudaryti, kuriuos su savo mokiniais išvystė iki taikomųjų mokslo rezultatų inžinerinei praktikai. Gauti rezultatai yra aktualūs šiuolaikiniam ir ateities mokslui ir technikai. Tai nurodė įžymus mokslininkas Rusijos MA akademikas V. Kliujevas savo knygoje «Прецизионная вибромеханика и вибротехника. Научная школа К. М. Рагульскиса», Maskva, 2012.
 
Toliau trumpai paminimos K. Ragulskio sukurtos pagrindinės precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos kryptys.
 
'''1. Saviorganizacijos, stabilizacijos kryptyje sukūrė'''
* sistemų kombinuoto tipo dinaminės saviorganizacijos efektą, nustatė perėjimo ribas į kitokių tipų judesių sritis;
* dinaminės stabilizacijos ir orientacijos nukreipimo efektą. Pavyzdžiui, kūnui pereinant iš skystos į kietą formą jame esamų dipolių orientavimą, arba skysčių struktūrizaciją, arba skysto metalo kietėjimo procese kristalizacijos keitimą norima ir be abejo galima kryptimi mechaninių bei elektrinių virpesių pagalba;
* judančių kūnų stabilizavimą aukšto dažnio mikrovirpesiais;
* atstatančių jėgų sukūrimą dinaminiu kapiliariniu reiškiniu.
'''2. Robotizacijos kryptyje sukūrė'''
* metodus virpesiais ir bangomis judesius ir energijas transformuoti į kitas formas, panaudojant netiesinius reiškinius ir sistemas. Pavyzdžiui, tai vibrovarikliai, arba srautų mechaninės energijos keitimas į elektrinę bangų pagalba;
* mechanizmus mikroposlinkiams vykdyti, pagrįstus kapiliarinėmis savybėmis ir virpesiais;
* metodikas kai kurių mechaninių sistemų sintezei pagal nutolimą nuo savistabdos sąlygų, pagal maksimalius dinamiškumo rodiklius ir kt.;
* mechaninių virpesių ir bangų generavimo sistemas, paremtas judesių transformavimu nuolatinių magnetų pagalba;
* termovariklius, kurie temperatūrų skirtumų dėka atlieka mechaninius judesius;
* metodus pakeisti žmogaus jutimo kai kuriuos organus techniniais įtaisais, iš kurių signalai į smegenis perduodami virpesiais per odos išorę.
'''3. Virpesių kontrolės ir vibrodiagnostikos kryptyje sukūrė'''
* metodus virpesiams matuoti pašalinant trikdžius;
* metodus, paremtus optika, kūnų judesių greičiams bei judesių trajektorijoms matuoti;
* metodus, paremtus paviršinėmis bangomis, poslinkiams ir jų išvestinėms matuoti;
* galingus (šimtų kW galingumo) akustinius generatorius stambių objektų vibrodiagnostikai, bandymams bei ardymui;
* metodiką mechaninių kūnų virpesiams matuoti ir diagnozuoti, paremtą valdomais dipoliais.
 
K. Ragulskis sukūrė tikrą mokslininkų, išradėjų bei inovacijų kalvę.
 
Prieš du dešimtmečius esminiai sumažėjus ūkiskaitiniam finansavimui KTU Mokslinis Centras (MC) “Vibrotechnika” žlugo, o 9 Mokslų Akademijų akademikai, dešimtys habilituotų daktarų, profesorių (R. Bansevičius, V. Ostasevičius, A. Fedaravičius, G. Kulvietis, J. Vobolis, E. Kibirkštis, A. Bubulis, R. Barauskas, V. Ragulskienė, Z. Kubaitis, S. Kaušinis, V. Volkovas, B. Bakšys, V. Snitka, R. Kurila, M. Mariūnas, J. Dulevičius, A. Busilas, P. Žiliukas, V. Giniotis, P. Ilgakojis, Rem. Jonušas, A. Jakštas, A. Jurkauskas, A. Kavolėlis, R. Maskeliūnas, R. Naumavičius, J. Gecevičius, A. Palevičius, I. Skučas, B. Spruogis, A. Šukelis, V. Barzdaitis, R. Ulozas, A. Kasperaitis, P. Vasiljev, V. Lialin, K. Karimov ir kiti) ir daugelis su daktarų laipsniais įsidarbino universitetuose (KTU, VGTU, LŽŪU, KU, ŠU, EU), kolegijose bei privačiose firmose Lietuvoje ir užsienyje (JAV, Rusijoje, Ukrainoje, Izraelyje, Armėnijoje, Uzbekijoje, Tadžikijoje, Moldovoje ir kt.).
 
Dalis buvusių MC mokslininkų taipogi liko techninėje kūrybinėje veikloje, būtent: dr. M. Mališauskas, dr. J. Volkovas, habil. dr. J. Gecevičius, dr. P. Paškevičius, dr. G. Rimša, dr. J. Meškys, dr. V. Reinikis, dr. A. Liubinas, dr. V. Žiogas, dr. E. Veksleris, dr. G. Berlinas, dr. J. Zumeris, dr. B. Minceris, dr. J. Fleitmanas, dr. S. Zykas ir kt. įsisteigė firmas, kurios vykdo virpesių ir bangų technologijų vystymą ir diegimą bei įrangos ir priemonių kūrimą technologiniams procesams automatizuoti Lietuvoje ir užsienyje. Tam naudoja naujus įtaisus iš pasaulio vedančių pramoninių šalių bei kai ką kuria ir gamina patys.
 
Išvystyti ir gauti tyrimų rezultatai leido sukurti naujas išradybos kryptis bei viso to pasekoje pateikti principiniai naujas inovacijas. Čia didžiulį darbą atliko K. Ragulskis su mokiniais, inžinieriais, pagalbiniu moksliniu personalu ir kt. Pagrindinai išradimų esmė yra mokslinė, o ne racionalizacinio tipo. Nagrinėjamoje srityje mokslui, išradybai vystyti ir inovacijoms kurti yra didelės perspektyvos.
 
Sukurtos inovacijos pasižymi daugeliu privalumų. Kai kurios inovacijos sudarė galimybes atlikti tokias operacijas, kurių iki tol nebuvo galima atlikti. Kai kurios leido žymiai sumažinti įtaisų močius ir svorį, padidinti tikslumą ir dinamiškumą, pakelti kai kuriuos rodiklius kelis ir net keliasdešimt kartų, atnešė svarius techninius – ekonominius efektus.
 
''K. Ragulskio pasiekimų atžymėjimas.'' Jis 28 monografijų, per 700 mokslinių straipsnių, per 1750 išradimų bei patentų autorius bei bendraautorius, per 160 leidinių redaktorius. Jis mokslinių darbų “Vibrotechnika” (69 leidiniai rusų k.), žurnalo “Vibration Engineering” (JAV, 16 numerių), tarptautinio žurnalo “Journal of Vibroengineering” (4 numeriai į metus anglų k.), serijos knygų “Библиотека инженера по вибротехнике” (изд-во Машиностроение, rusų k., keliolika knygų) ir kai kurių kitų leidinių vyr. redaktorius. Keletas knygų ir keliolika leidinių paskelbta užsienyje anglų k.
 
K. Ragulskis – šiandien pasaulyje gerai žinomas mokslininkas, išradėjas, savo mokyklos įkūrėjas, mokslinių idėjų generatorius.
 
K. Ragulskio sukurta ir plėtojama precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslinė mokykla pasaulyje pripažinta kaip originali ir perspektyvi. „Vibrotechnika“ – mokslinių kadrų, išradėjų ir inovacijų kalvė.
 
Tai akademikų I. Artobolevskio, Čalomėjo, A. Išlinskio, G. Marčiuko, J. Mitropolskio, R. Sagdijevo, N. Solomenkos, V. Novožilovo, K. Frolovo ir daugelio kitų įžymių mokslininkų – de Paterio (de Pater), Kroslio (Crossley), I. Blekhmano (I. Blekhman), Rovetos (Roveta) ir kitų, daugelio mokslinio tyrimo organizacijų ir konstravimo biurų įvertinimai.
 
Toliau pateikiamos K. Ragulskio mokinių bei bendraminčių kai kurios atsiliepimų ištraukos:
 
Pats akademikas mums buvo darbštumo pavyzdys. Gerokai prieš oficialias darbo valandas, iš ryto, ir gerokai po jų, jau vakare, jį galėdavai rasti „Vibrotechnikoje“. Dirbant prie ūkiskaitinio ir mokslinio darbo temų dažnai tekdavo užtrukti laboratorijoje iki vėlumos ir ne sykį užsukęs darbo vadovas paklausdavo, kaip sekasi. Jeigu iš komandiruotės grįždavo traukiniu į Kauną, tai tiesiai iš stoties – į “Vibrotechniką”.
 
Prisimenu Europos istorijos laikotarpį – Renesansą, kuriam būdingas staigus ir ryškus mokslo ir meno pakilimas, trukęs keletą amžių. Prasidėję kone nuo nulio vibrotechnikos tyrimai per dešimtį metų suintensyvėjo šimteriopai; sukurta daugybė precizinių sistemų ir įtaisų, iškelta šimtai naujų idėjų, nepasenusių ir šiandien. Ryški ir originali viso šio „vibrorenesanso“ asmenybė – tai akademikas Kazimieras Ragulskis, uždegęs begaliniu savo entuziazmu šimtus mokinių.
 
Aplankiau nemažai universitetų, bet niekur nemačiau (ir manau, nepamatysiu) tokio mokslinio kolektyvo kaip „Vibrotechnikos“, dirbančio darniai ir rezultatyviai. Čia vyravo mokslinė dvasia. Apie mokslą kalbėjome su kolegomis eidami į darbą, grįždami iš darbo, per pietus, susitikę koridoriuose. Tokio kolektyvo subūrimas – didžiulis akademiko Kazimiero Ragulskio nuopelnas.
 
Daugumai mokslininkų atmintyje išliko šviesūs ir džiugūs prisiminimai apie darbą KPI „Vibrotechnikoje“, tai didžio dvasingumo, kūrybingumo ir rezultatyvumo moksle metai.
 
Darbas ir mokslas “Vibrotechnikoje” – tai tikra mokslinio darbo, o kartu ir gyvenimo mokykla.
 
Didžiuojuosi, kad buvau profesoriaus Kazimiero Ragulskio mokinys, mačiau, kokių nuostabių rezultatų tais laikais galėjo pasiekti šis puikus mokslininkas.
 
Buvo nuostabiausias gyvenimo ir kūrybinės veiklos tarpsnis, kupinas įvairiausių siekimų, pažinimo metas, laikas, kai teko patirti ir pakilimų, ir nesėkmių sprendžiant mokslo problemas. Čia pradėję savo karjerą, jauni mokslininkai tapo brandžiais inžinieriais, mokslininkais, išradėjais.
 
Dar viena savybė – deklaruojama kūrybinės laisvės ir demokratijos nuostata. Vyraujanti aplinka leido daryti mokslo stebuklus ir mes juos darėme. „Vibrotechnika“ buvo tapusi savotiška mokslo miniakademija, kurioje buvo gvildenamos įvairios problemos: nuo kosminių iki pačių žemiškiausių. Todėl nenuostabu, kad „Vibrotechnika“ išaugino šimtus mokslininkų, sukūrė tūkstančius išradimų ir patentų. Ir visa tai dėka to, kad turėjome ir dar tebeturime aukščiausios kokybės asmenybę – akademiką Kazimierą Ragulskį.
 
K. Ragulskis laikomas unikaliu bei legendiniu mokslininku.
 
Iš šio trumpo aprašymo seka, kad K. Ragulskio sukurta mokslinė mokykla toliau puikiai vystosi ir turi dideles perspektyvas. Jis pats džiaugiasi kad dauguma jo mokinių ir pasekėjų yra šaunūs, gerai dirbą mokslininkai.
 
== Monografijos, leidiniai ==
 
# Механизмы на вибрирующем основании: (Вопросы динамики и устойчивости). – Каунас: Ин-т энергетики и электротехники АН ЛитССР, 1963. – 232 с.: ил.
# Самосинхронизация механических систем /К.Рагульскис, И.Виткус, В.Рагульскене; под ред. д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Вильнюс: Минтис, 1965. – Т.1: Самосинхронные и виброударные системы. –186 с.
# Самосинхронизация механических систем /К.Рагульскис, А.Каволелис, И.Балтрушайтис, Э.Саткевичюс; под ред. д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Вильнюс: Минтис, 1967. – Т.2: Самосинхронизация, моделирование. – 238 с.
# Колебания сложных механических систем /К.Рагульскис, З.Кубайтис, А.Кумпикас, Ю.Гяцявичюс; под ред. д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Вильнюс: Минтис, 1969. – 247 с.
# Вибрация подшипников /К.Рагульскис, А.Юркаускас, В.Атступенас, А.Виткуте, А.Кульвец; под ред. д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Вильнюс: Минтис, 1974. – 392 с.
# Вибрация роторных систем /К.Рагульскис, Р.Ионушас, А.Бакшис, М.Рондоманскас, Ю.Тамошюнас, Р.Дашевский. –Вильнюс: Мокслас, 1976. – 232 с.
# Vibration of bearings /K.Ragulskis, A.Jurkauskas, V.Atstupėnas, A.Vitkutė, A.Kulvec. – Calcuta: New Delhi, 1979. – 388 p.
# Вибродвигатели /Р.Бансявичюс, К.Рагульскис. – Вильнюс: Мокслас, 1980. – 193 с.
# Методы и средства экспериментальных исследований динамики прецизионных лентопротяжных механизмов /П.Варанаускас, А.Куртинайтис, К.Рагульскис. – Вильнюс: Мокслас, 1982. – 202 с.
# Динамика прецизионных лентопротяжных механизмов /К.Рагульскис, П.Варанаускас, В.Лялин, Р.Бенткус. – Вильнюс: Мокслас, 1984. – 171 с.
# Расчет и проектирование вибродвигателей /Р.Бараускас, Г.Кульветис, К.Рагульскис. – Л.: Машиностроение, 1984. – 102 с.
# Высокочастотные вибрационные преобразователи движения. /Р.Бансявичюс, Р.Курыло, А.Бубулис, Р.Волченкова. Под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. Ленинград: Машиностроение, 1984. – 64 с.
# Динамический синтез машин полунатурным моделированием /К.Рагульскис, И.Скучас. – Вильнюс: Мокслас, 1985. – 162 с.
# Вибрации подшипников /К.Рагульскис, А.Юркаускас. – Л.: Машиностроение. Ленингр. отделение, 1985. – 119 с.
# Промышленные работы для миниатюрных изделий /Р.Бансявичюс, А.Иванов, Н.Камышный, А.Костин, Л.Ловиков, В.Михеев, Т.Никольская, К.Рагульскис, В.Шангин /Под ред. В.Шангина. – М.: Машиностроение, 1985. – 264 с.
# Колебательные системы с динамически направленным вибровозбудителем /К.Рагульскис, Л.Рагульскис. – Л.: Машиностроение, 1987. – 132 с.
# Вибрационное старение /К.Рагульскис, Б.Стульпинас, К.Толутис. – Л.: Машиностроение, 1987. – 72 с.
# Vibromotors for precision microrobots /K.Ragulskis, R.Bansevičius, R.Barauskas, G.Kulvietis. – N.Y., Hemisphere, 1987. – 326 р.
# Вибростабилизаторы движения: Моногр. /К.Рагульскис, М. Арутюнян, А.Кочикян и др. – Вильнюс: Мокслас, 1988. – 152 с.
# Приводы механизмов с газовой тягой /К.Рагульскис, В.Лукшите, А.Галинскас, Л.-А.Штацас. – Вильнюс: Мокслас, 1988. – 53 с.
# Vibrations of bearings /K.Ragulskis, A.Jurkauskas. – N.Y., Hemisphere publ., 1989. – 120 р.
# Прецизионные вибромеханические сканирующие устройства /К.Рагульскис, М.Арутунян, Р.Бансявичюс, А.Бусилас, А.Кочикян, М.Саркисян, С.Шержентас; под ред. д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Вильнюс: Мокслас, 1989. – 140 с.
# Механизмы типа роламайт /К.Рагульскис, Р.-В.Улозас, Н.Бакай, А.Палявичюс. – Вильнюс: Мокслас, 1990. – 198 с.
# Vibroengineering. Monografija. Lietuvos Mokslas. Science and Arts of Lithuania. Vilnius: LMA, 1998. – 570 p.
# Transformation of rotational motion by inertia couplings /K.Ragulskis, B.Spruogis, M.Ragulskis. – Vilnius: Technika, 1999. – 236 p.
# Mechanisms of variable dynamical structure /K.Ragulskis, L.Ragulskis, M.Ragulskis. – Kaunas: Technologija, 2001. – 172 p.
# Технические термины /А.Бакшис, И.Балтрушайтис, Р.Бансявичюс, А.Ясюленис, В.Рагульскене, К.Рагульскис, Э.Саткевичюс, И.Виткус; под ред. д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Каунас: Ин-т энергетики и электротехники АН ЛитССР, 1960. – 18 с.
# Прецизионная вибротехника в развитии механических систем /К.Рагульскис, А.Бубулис //Всемирная выставка достижений молодых изобретателей “Болгария-85”. – М., 1985. – 12 с.
# New metods of Studying Noise and Vibration and Cybernetic Dyagnosis of Machines and Mechanisms /Edited by K.Ragulskis. – Washington, D.C.: NASA, 1976. – 166 p.
# Mechanizmų ir mašinų teorijos kursinio projekto užduotys: Metodiniai nurodymai /K.Ragulskis, A.Kumpikas, S.Naujokaitis, P.Paknienė, A.Šermukšnis, R.-T.Toločka. – K.: KPI, 1982. – 64 p.
# Труды по теории и применению явления синхронизации в машинах и устройствах: (Материалы симпоз., Каунас, 15-16 окт. 1965 г.) /Под ред. д.т.н. К.Рагульскиса. – Вильнюс: Минтис, 1966. – 176 с.
# Вибротехника: Сб. науч. тр. вузов Литвы /Отв. ред. д-р техн. наук К.Рагульскис. – Вильнюс: Мокслас, 1967–1991. – Т.1-69.
# Вибротехника: Проспект разработок /Отв. ред. д-р техн. наук К.Рагульскис. – Каунас: Каун. политехн. ин-т, 1968–1988. – Вып.1-22.
# Материалы республиканской XVIII научно-технической конференции “Вибротехника” (22-27 апр. 1968) /Под ред. д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Каунас: Каун. политехн. ин-т, 1968. – 124 с.
# Новые методы исследования шумов и вибраций и кибернетическая диагностика машин и механизмов: (Материалы всесоюз. симпоз.) /Отв. ред. д-р техн. наук К.Рагульскис. – Каунас: Каун. политехн. ин-т, 1970. – 181 с.
# Магнитные головки и носители магнитной записи: (Материалы симпоз., провед. в г. Вильнюс 1971 г.) /Под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Каунас: [М-во радиопромышленности СССР], 1971. – 286 с.
# Кибернетическая диагностика механических систем по виброакустическим процеcсам: (Материалы всесоюз.симпоз., 1972г.) /Под общей ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Каунас: АН СССР [Совет по акустике], 1972. – 292 с.
# Вибрации в технике: Справочник в 6 т. /Ред. совет: В.Челомей (гл. ред.), проф., д-р техн. наук К.Рагульскис и др. – М.: Машиностроение, 1978–1982. – Т.1-6.
# Вибродиагностика в прецизионном приборостроении: /С.Кораблев, В.Шапин, Ю.Филатов; под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1984. – 82 с.
# Вибрационные преобразователи движения: /Под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1984. – 62 с.
# Робототехника: Система управления и очувствления: Тезисы 1 всесоюз. межвузов. конф. /Под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Каунас, 1977. – 386 с.
# Расчет и проектирование электромеханических стендов для испытания транспортных машин с ДВС: /В.Вейц, А.Кочура, В.Куценко; под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1985. – 92 с.
# Виброактивность приводов машин разветвленной и кольцевой структуры: /И.Вульфсон; под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1986. – 96 с.
# Виброзащитные системы с квазинулевой жесткостью: /П.Алабужев, П.Гружчин, Л.Ким, Г.Мигиренко, Г.Хон, П.Степанов; под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1986. – 96 с.
# Семинар по теории машин и механизмов. АН СССР. Каунасский филиал. Новые методы вибродиагностики технического состояния машин: Тезисы докл. /Под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Каунас: Каун. полтехн. ин-т, 1986. – 99 с.
# International Journal “Vibration Engineering” /Editor in Chief K.Ragulskis. – New York: Hemisphere Publ. Corp., 1986–1990. – Vol. 1-4, Nr. 1-16.
# Вибрационное резание металлов: /Н.Ахметшин, Э.Год, Н.Родиков; Под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1987. – 106 с.
# Материалы семинара ”Пути повышения качества и надежности жидкометаллических контактов”: /Пред. ред. проф., д-р техн. наук К.Рагульскиса. – Каунас: Каун. полтехн. ин-т, 1987. – 136 с.
# Семинар по теории машин и механизмов. АН СССР. Каунасский филиал. Измерение перемещений в динамическом режиме: Тезисы докл. /Отв. ред. проф., д-р техн. наук К.Рагульскис. – Каунас: Каун. полтехн. ин-т, 1987. – 134 с.
# Широкополосые виброударные генераторы механических колебаний: /П.Вознюк и др.; под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1987. – 110 с.
# Вибродиагностика машин и механизмов. Сборник научных трудов: /Член редколегии проф., д-р техн. наук К.Рагульскис. – Запорожье: Запорожский машиностроительный ин-т, вып.1, 1987.
# Автоматизированный расчет колебаний машин: /В.-К.Аугустайтис, Г.-П.Мозура, К.Кливинскас, Э.-Э.Ставяцкене; Под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1988. – 104 с.
# Vibration diagnostics in precision instruments /S.Koroblev, V.Shapin, Yu. Filatov; Editor K.Ragulskis. – N. Y.: Hemisphere Publ. Corp., 1987.
# Vibroactivity of branched and ring structured mechanical drives /I.Vulfson; Editor K.Ragulskis. – N. Y.: Hemisphere Publ. Corp., 1988.
# Сборник материалов семинара по ТММ АН СССР Каунасского филиала ”Прецизионная вибротехника” 88-1 и 88-2: /Гл. ред. проф., д-р техн. наук К.Рагульскис. – Каунас: Каун. полтехн. ин-т, 1988. – 120 с.
# Vibration protecting and measuring systems with quasi zero stiffness: /P.Alabuzhev, A.Gritchin, L.Kim, V.Chon, P.Stepanov; Editor K. Ragulskis. – N. Y.: Hemisphere Publ. Corp., 1989. – 100 p.
# Низкочастотные электровибрационные машины: [Коллект. моногр.] /М.Хвингия и др.; под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1989. – 94 с.
# Сборник материалов семинара по ТММ АН СССР Каунасского филиала ”Прецизионная вибротехника” 89-1: /Гл. ред. проф., д-р техн. наук К.Рагульскис. – Каунас: Каун. полтехн. ин-т, 1989. – 88 с.
# Динамика и прочность вибрационных транспортно-технологических машин: /В.Потураев, А.Червоненко, Ю.Ободан; под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1989. – 112 с.
# Сборник материалов семинара по ТММ АН СССР Каунасского филиала ”Вибротехника”: /Гл. ред. проф., д-р техн. наук К.Рагульскис. – Каунас: Каун.полтехн. ин-т, 1990. – 84 с.
# Твердотельные волновые датчики для прецизионного машиностроения: Семинар по теории машин и механизмов АН СССР Каунасский филиал. /Редкол. проф., д-р техн. наук К.Рагульскис и др. – Каунас: КПИ, 1990. – 140 с.
# Динамика и оптимальная пассивная стабилизация натяжения в лентопротяжных механизмах: /И.Бейлин, В.Вейц, В.Меркин; под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1991. – 102 с.
# Справочник по балансировке: / К.Рагульскис и др.; под ред. М.Левита. – Москва: Машиностроение, 1992.
# Wave Mechanical Systems. Proceedings Inter. Seminar. /Editor K.Ragulskis. – Kaunas: Kaunas University of Technology, 1994. – 148 p., 1996. – 144 p.
# Vibroengineering – 1998. Proceedings of Inter. Conference. – Kaunas: Technologija, 1998. – 116 p.
# Vibroengineering. /Autorių kolektyvas. – Monografija. Science and Arts of Lithuania. Kn. 19. Vilnius: Academia Scientiarum Lithuaniae, 1998. – p. 572.
# Journal of Vibroengineering – 1999¸, 4 numbers in a year. PI Vibromechanika. /Editor in chief K. Ragulskis. – Vilnius: PI Vibromechanika.
# Akademikas Kazimieras Ragulskis ir jo mokslo mokykla. Monografija. Lietuvos Mokslas. Science and Arts of Lithuania. Kn. 60. Vilnius: LMA, 2006. – 728 p.
# Profesorė Vyda Kęsgailaitė – Ragulskienė (1931–2009). Monografija. Lietuvos Mokslas. Science and Arts of Lithuania. Kn. 74. Vilnius: Mokslotyros Institutas, 2009. – 568 p.
 
== Apdovanojimai ==
 
* Lietuvos nusipelnęs mokslo ir technikos veikėjas;
* TSRS nusipelnęs išradėjas;
* Trijų Lietuvos valstybinių premijų laureatas;
* Lietuvos Ministrų Tarybos premijos laureatas;
* LMA Kazimiero Semenavičiaus premijos laureatas;
* TSRS konkurso „Technika – progreso variklis“ laureatas;
* TSRS Liaudies ūkio pasiekimų parodos apdovanotas laureato ženklu, 2 didžiaisiais medaliais, garbės diplomais, 7 aukso ir keletu sidabro bei bronzos medalių;
* TSRS ir Rusijos MA ženklais;
* TSRS Aukštojo mokslo ministerijos ženklu;
* TSRS Išradėjų ir racionalizatorių draugijos žymūno keletu ženklų;
* TSRS Mokslinių – techninių draugijų keletu ženklų;
* Tarptautinės išradybos parodos aukso medaliu;
* Rusijos Nacionalinės Taikomųjų Mokslų Akademijos platinos medaliu;
* Lietuvos geriausio metų išradimo konkursų „Eureka“ keliais prizais;
* Akademiko S. Vavilovo konkurso ženklais ir garbės raštais;
* Udmurtijos Vyriausybės medaliu ir garbės diplomu;
* Kauno m. santakos medaliu;
* Apie aštuoniasdešimt Lietuvos ir užsienio šalių kitų įvairių apdovanojimų;
* Chmelnickio Nacionalinio Universiteto ir Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto garbės daktaras.
 
== Šaltiniai ==
 
# Akademikas Kazimieras Ragulskis ir jo mokslo mokykla. Science and Arts of Lithuania, 74. Vilnius: Mokslotyros institutas, 2006. – 728.
# В. В. Клюев. Прецизионная вибромеханика и вибротехника. Научная школа К. М. Рагульскиса. Москва: Спектр, 2012. – 192.
 
{{ref}}
* Akademikas Kazimieras Ragulskis ir jo mokslo mokykla. Science and Arts of Lithuania, 74. – Vilnius: Mokslotyros institutas, 2006. – 728.
* В. В. Клюев. Прецизионная вибромеханика и вибротехника. Научная школа К. М. Рагульскиса. – Москва: Спектр, 2012. – 192.
 
{{DEFAULTSORT:Ragulskis, Kazimieras}}
[[Kategorija:Lietuvos mokslininkai]]
[[Kategorija:LTSR valstybinės premijos laureatai]]
[[Kategorija:Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai]]
[[Kategorija:Lietuvos inžinieriai mechanikai]]
[[Kategorija:Lietuvos išradėjai]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Kazimieras_Ragulskis"