Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S 'Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinė mokykla' pervadintas į 'Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla' (anksčiau buvo nukreipiamasis) |
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Juozas Balčikonis - Pakeistos nuorodos į Juozas Balčikonis (1885) |
||
Eilutė 18:
Iš pradžių organizuotos dvi klasės: į pirmąją susirinko 31, į antrąją – 13 moksleivių. Gimnazijai vadovauti paskirtas matematikos mokytojas Steponas Vaitkevičius. Pirmieji mokytojai buvo: dr. J. Kudirka, kun. A. Dailidė, M. Rakutytė, M. Vitkauskas. [[1919]] m. [[balandžio 18]] d. į Švietimo ministeriją nusiųstas prašymas leisti Vilkaviškyje atidaryti trečią, ketvirtą ir penktą klases. Nors buvo daug norinčių į jas stoti, bet [[gegužės 4]] d. atsiųstame atsakyme rašyta: „…dėlei stokos prityrusių mokytojų, geresnio mokyklos sutvarkymo ir mokymo normavimo žvilgsniu, ji randa mokyklos augimą nenatūraliu būdu negeistinu ir atidaryti 1919-1920 m.m. ketvirtos ir penktos klasės neleidžia. Švietimo Ministras [[Juozas Tūbelis|J. Tūbelis]]“.
1919 m. [[gegužės 13]] d. gimnazijos direktorius S. Vaitkevičius ir „Žiburio“ centro valdybos įgaliotinis Vilkaviškyje kun. V. Vaičiulis pakartotinai kreipėsi į švietimo ministrą J.Tūbelį leisti atidaryti ketvirtą ir penktą klases. Po šio prašymo iš Švietimo ministerijos buvo atsiųstas [[Juozas Balčikonis (1885)|Juozas Balčikonis]]. Susipažinęs su sąlygomis vietoje, jis padarė išvadą: „…mokiniai moka kursą vidutiniškai. Norinčių stoti į aukštesnes klases yra daug ir nuolat girdėti gyventojų nepasitenkinimas, kad klasių yra mažai. Leisti kitur – per brangiai atseina gyvenimas. Galima rengti veikusios rusų gimnazijos pastate… Todėl draudimą atidaryti papildomus skyrius Vilkaviškio gimnazija laiko sau labai pažeminančiu, kadangi pakraščių gimnazijos skelbia aukštesnių klasių atidengimą“. Pagaliau 1919 m. [[gegužės 29]] d. Švietimo ministerija leido atidaryti ketvirtą ir penktą klases su sąlyga, „jei atsiras užtektinas mokinių skaičius“. 1919 m. [[rugpjūčio 25]] d. buvo papildomai atidaryta tik ketvirtoji klasė, nes į penktąją neatsirado pakankamai mokinių. Nuo 1919 m. gimnazija ėmė nuomoti visą pastatą. Savininkams per metus reikėjo mokėti 6800 rub. ([[auksinas|auksinų]]). Paskutinioji, aštuntoji, gimnazijos klasė buvo atidaryta [[1923]] m. rugsėjo mėnesį, gimnazija buvo iki galo sukomplektuota. [[1924]] m. vasarą ją baigė pirmoji trylikos abiturientų laida. Iš viso 1923–1924 m. gimnazijoje mokėsi 420 mokinių.
Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazija priklausė katalikiškajai „Žiburio“ draugijai. Mokiniai už mokslą per pusmetį turėjo mokėti 75 litus (nuo 1922 m.). Nuo mokesčio iš dalies (15 proc.) buvo atleidžiami tik neturtingų tėvų vaikai ir labai gerai besimokantys, visiškai mokėti nereikėjo valstybės tarnautojų (tarp jų ir mokytojų) vaikams. 1922 m. įrengti fizikos ir gamtos kabinetai, prie gimnazijos veikė suaugusiųjų bendrojo lavinimo kursai, kuriuos iš pradžių lankė 45 žmonės. Augo ir mokytojų skaičius, 1923–1924 m.m. jų kartu su tarnautojais dirbo penkiolika.
| |||