Kaniūkai (Šalčininkai): Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kaniūkai''' – kaimas [[Šalčininkų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, Gerviškių seniūnijoje, 2,4 km į rytus nuo [[Gerviškės|Gerviškių]], [[Šalčia|Šalčios]] kairiajame krante, pietrytiniame [[Rūdninkų giria|Rūdninkų girios]] pakraštyje. Yra paštas (LT-17011), veikia [[Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija|J. Sniadeckio gimnazijos]] skyrius.

Archeologijos duomenimis, kaimo teritorijoje žmonių gyventa [[IX a.|IX]] – [[XII a.]] kaimoKaimo vakariniame pakraštyje yra archeologijos paminklas  – 9  m skersmens ir 1,5  m aukščio [[pilkapis]] ir kelių apardytų pilkapių liekanos.

[[1920]]–[[1939]]  m. Kaniūkai priklausė Lenkijos valdomo [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] [[Lydos apskritis|Lydos apskrities]] [[Benekainių valsčius|Benekainių valsčiui]]. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] veikė lietuvių [[Šv. Kazimiero draugija]] ir jos įsteigta skaitykla.

[[1943]]  m. rudenį kaime susikūrė vietinės savisaugos dalinys. Savisaugininkai trukdė tarybiniamsraudoniesiems banditamspartizanams veikti, ginklu gynė jų grobiamą derlių, gyvulius, kitų turtą, nepakluso reikalavimams nusiginkluoti. Nepajėgdami kontroliuoti padėties pietryčių Lietuvoje ir nuslopinti ginkluotų kaimų savisaugininkų priešinimosi, tarybiniaisovietiniai banditai griebėsi žiaurios parodomosios baudžiamosios akcijos.1944 [[1944]] m. [[sausio 29]] d. 6 val. apie 150 banditų (žydų, rusų), ginkluotų 1 sunkiuoju kulkosvaidžiu, 3 lengvaisiais kulkosvaidžiais, automatiniais pistoletais, šautuvais ir granatomis, puolė Kaniūkų kaimą. Jų rinktinė, įvairių šaltinių duomenimis, sudaryta iš „Mirtis okupantams“ (daugiausia buvę [[Kauno getas|Kauno geto]] kaliniai žydai ir tarybiniaisovietiniai karo belaisviai), „Mirtis fašizmui“, „Keršytojas“, „Už pergalę“, „Kova“ (visų keturių partizanų dauguma  – [[Vilniaus getas|Vilniaus geto]] žydai), „Margiris“ būrių ir [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] Generalinio štabo spec. grupės narių, puolė ir sudegino kaimą. Beveik visi Kaniūkų gyvenamieji namai, dauguma ūkinių pastatų sudeginta. Nužudyti 35 žmonės (vyrai, moterys, vaikai), 15 žmonių sužeista, daugelis jų sunkiai. Kaniūkų puolimas, sudeginimas ir susidorojimas su gyventojais  – žiauriausia tarybiniųsovietinių partizanų akcija prieš lietuvių kaimų savisaugą.

Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] [[TSRSSSRS]] okupacinė valdžia ištrėmė dvi šeimas, per lenkų repatriaciją iš Lietuvos kai kurie gyventojai išvyko į Lenkiją. [[2004]]  m. nužudytiems kaimo gyventojams pastatytas paminklas. {{šaltinis|{{VLE|IX|331|Rimantas Zizas|Kaniūkai}}}}<ref>[[Lietuvos žinios]]http://www.lzinios.lt/Istorija/Istorija/Tarp-dvieju-ugniu Tarp dviejų ugnių. // Lietuvos žinios, 2010-06-04, 15 psl.]</ref>

{{admr|[[1920]]–[[1939]]  m.|[[Benekainių valsčius]]|[[Lydos apskritis]]}}

{{admr|[[1944]]  m.|[[Jašiūnų valsčius]]|[[Eišiškių apskritis]]}}

{{admr|–[[1950]]  m.|[[Šalčininkų valsčius]]|[[Vilniaus apskritis]]}}

{{admr|[[1950]]–1950–[[1962]]  m.|r2=2|[[Kaniūkų apylinkė (Šalčininkai)|Kaniūkų apylinkė]]s centras|[[Šalčininkų rajonas]]}}

{{admr|[[1962]]–1962–[[1970]]  m.|r2=2|[[Eišiškių rajonas]]}}

{{admr|[[1970]]–1970–[[1972]]  m.|r2=2|[[Gerviškių apylinkė]]}}

{{admr|[[1972]]–1972–[[1995]]  m.|[[Šalčininkų rajonas]]}}

{{admr|[[nuo 1995]]– m.|[[Gerviškių seniūnija]]|[[Šalčininkų rajono savivaldybė]]}}

Per nacių okupaciją sukurtos Lietuvos generalinės srities [[1942]]  m. gegužės mėn. gyventojų surašymo duomenimis, Kaniūkuose buvo 74 sodybos, 364 gyventojai.

|1959|285|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|42||Kaniūkai}}</ref>

== Šaltiniai ==