[[Vokiečių Ordinas|Vokiečių Ordino]] kariai [[1212]] m. pastatė medinę pilį,. kuriJą turėjobuvo tarnautinumatyta naudoti kaip apsauginėapsauginę tvirtovėtvirtovę prie įėjimo į kalnų slėnį, pro kurį prekybininkai keliaudavo daugiau nė tūkstantmetį, tačiau [[1242]] m. pilis buvo sugriauta į Europą besiveržiančių [[Mongolai|mongolų]]. Pirmasis dokumentas, kuriame minima Brano pilis, buvo [[1377]] m. [[lapkričio 19]] d. Vengrijos karaliaus [[Liudvikas I Anžu|Liudviko I Anžu]] siųstas nutarimas [[Saksai|saksams]], leidžiantis jiems statyti tvirtovę, panaudojant savas lėšas ir darbininkus; tada buvo įkurtas ir Brano miestas. [[1438]]–[[1442]] m. pilis buvo naudojama kaip apsauginė tvirtovė prieš [[Osmanų imperija|Osmanų imperiją]], o vėliau tapo muitinės postu kalnų perėjoje tarp [[Transilvanija|Transilvanijos]] ir [[Valakija|Valakijos]] (manoma, kad tuo metu pilį trumpai valdė Valakijos karalius). Vėliau, [[1448]]–[[1476]] m., valdęs karalius neatrodė, kad būtų susidomėjęs ar kuo nors susijęs su šia pilimi, nors yra įrodymų, kad jis joje lankėsi. Brano pilis priklausė Vengrijai, tačiau dėl to, kad [[Vladislovas II]] nesugebėjo sumokėti skolų, teisės į tvirtovę [[1553]] m. atiteko [[Brašovas|Brašovo]] miestui. Branas atliko karinį strateginį vaidmenį iki [[XVIII a.]] vidurio.
[[1920]] m. pilis tapo Rumunijos Karalystės karališkąja rezidencija. Ji buvo mėgstamiausia Karalienės Marijos vieta. Vėliau pilis atiteko jos dukteriai Ileanai, [[1948]] m. ją užėmė komunistai, o karališka šeima iškeldinta.
