Arasas (miestas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Žinoma, kad dabartinio Araso vietoje I a. buvo keltų genties atrebatų gyvenvietė, kurią [[57]] m. nukariavo [[Gajus Julijus Cezaris|Cezario]] vadovaujama [[romėnų kariuomenė]]. Nuo IV a. plėtojosi audimo verslas. V a. įvesta [[krikščionybė]]. Nuo [[843]] m. priklausė [[Vakarų Frankų karalystė|Vakarų Frankų karalystei]]. IX a. kentėjo nuo [[vikingai|vikingų]] puolimų. Apie 900 m., kartu su visu [[Artua]] regionu atiteko [[Burgundijos kunigaikštystė|Burgundijos kunigaikštystei]]. [[1093]] m. tapo vyskupijos centru. Dėl šio regiono kelis amžius varžėsi [[Prancūzija]] ir [[Ispanija]]. XIV a. tapo reikšmingu gobelenų (vadinamųjų [[arasas|arasų]]) gamybos centru. [[1482]] m. sudaryta Araso taika tarp [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karaliaus]] [[Liudvikas XI|Liudviko XI]] ir [[Šventosios Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] [[Imperatorius Maksimilijonas I|Maksimilijono I]], pagal kurią [[Burgundijos grafystė]] atiteko Prancūzijai, o [[Flandrija]] – Šventajai Romos imperijai. Tačiau [[1493]] m. miestas vėl atiteko Maksimilijonui I. [[1579]] m. pasirašyta Araso unija, pagal kurią pietinės [[Nyderlandai|Nyderlandų]] provincijos pripažino lojalumą Ispanijos karaliui. Tik [[1640]] m., valdant [[Liudvikas XIII|Liudvikui XIII]] Arasas galutinai buvo prijungtas prie Prancūzijos. [[1758]] m. Arase gimė [[Didžioji Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] veikėjas [[Maksimiljanas Robespjeras]]. Miestas labai nukentėjo per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį]] ir [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį]] pasaulinius karus.