Kauno pilis: Skirtumas tarp puslapio versijų

790 pridėta baitų ,  prieš 9 metus
nėra keitimo aprašymo
 
== Istorija ==
Pastatyta [[XIII a.]] II pusėje [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Neris|Neries]] santakoje. Buvo aptvarinio tipo, netaisyklingo keturkampio formos, užėmė apie 0,5 ha ploto. Pilies sienas sudarė dvi akmeninės kiautinės konstrukcijos sienos. Vidinė – kalvoje, išorinė – apsauginiame griovyje – [[Fosa (statinys)|fosoje]]. Dėl svarbios strateginės padėties pilį daug kartų puldinėjo [[kryžiuočiai]]. [[1362]] m., po trijų savaičių apsiausties (gynybai vadovavo [[Kęstutis|Kęstučio]] sūnus [[Vaidotas]]), kryžiuočiai pilį sugriovė. Iki [[1368]] m. buvo sumūryta antroji pilis, ant buvusios vidinių sienų pamatų. Jos kiemą juosė 3,5 m storio ir 9,5–12 m aukščio sienos. Visuose keturiuose pilies kampuose stovėjo keturi flanginiai [[bokštas (statinys)|bokštai]], du apvalūs, du - keturkampio pagrindo. Viduje išilgai sienų buvo įrengta medinė galerija šauliams pritaikyta šaudyti [[Parakas|parako]] ginklais. Pilį juosė apsauginis griovys.Kauno pilis ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Tik [[1404]] m. galutinai atiteko lietuviams. [[1409]] m. buvo atsparos punktas rengiant [[Žemaičiai|žemaičių]] sukilimą ir [[Karas|karą]] prieš kryžiuočius.
 
Po [[1410]] m. [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] pilis prarado savo strateginę reikšmę. Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vytautas_Didysis|Vytauto]] valdymo metais prasidėjo ramesnis jos gyvenimas, valdovas dažnai apsistodavo pilyje ir priimdavo svečius. Po Vytauto Didžiojo mirties ji tapo [[Kaunas|Kauno]] [[Miesto seniūnas|seniūno]] rezidencija, pilyje buvo įsikūrusios įvairios administracinės įstaigos, veikė kalėjimas.
Kauno pilis ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Tik [[1404]] m. galutinai atiteko lietuviams. [[1409]] m. buvo atsparos punktas rengiant [[Žemaičiai|žemaičių]] sukilimą ir [[Karas|karą]] prieš kryžiuočius. Po [[1410]] m. [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] pilies gyvenimas aprimo – ji neteko strateginės reikšmės, ji tapo [[Kaunas|Kauno]] [[Miesto seniūnas|seniūno]] rezidencija. [[1549]] m. [[vasario 13]] d. Ldk [[Žygimantas Augustas]] Kauno pilį užrašė [[Barbora Radvilaitė|Barborai Radvilaitei]]. <ref>Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.</ref> [[1601]]–[[1611]] m. dalį pilies paplovė Neris. Pilis smarkiai apgriauta per [[XVII a.]]–[[XVIII a.]] karus. <ref>{{VLE|IX}}</ref>Šiuo metu pilis atstatoma. Joje veikė [[Kaunas|Kauno]] regiono turizmo informacijos centras. Vakarinėje sklypo dalyje įrengtas [[Santakos parkas]].
Kauno pilyje buvusiame kalėjime ilgai kalintas vienas iš [[Aukso_orda|Aukso ordos]] chano Achmato sūnų, Šig-Achmatas. Kunigaikštis [[Mykolas Glinskis]] 1508 m. sukėlęs maištą, be kitų karinių veiksmų yra nesėkmingai mėginęs paimti Kauno pilį ir išvaduoti ten laikomą Achmatą.<ref>J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija, IV tomas . Baltos lankos, Vilnius, 2009. 551 p.</ref>
 
[[1549]] m. [[vasario 13]] d. Ldk [[Žygimantas Augustas]] Kauno pilį su visu miestu ir apylinkėmis užrašė [[Barbora Radvilaitė|Barborai Radvilaitei]]. <ref>Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.</ref> XVI a. pilis buvo labai gražiai sutvarkyta.
[[2002]] m. [[sausio 23]] d. Kauno pilies liekanos įrašytos į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. <ref>http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=839</ref> [[2007]] m. [[birželio 19]] d. LR Vyriausybės nutarimu įrašytos į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=301395&p_query=&p_tr2=</ref>
[[Vaizdas:Kauno pilis. Gynybinis griovys.JPG|thumb|right|Kauno pilies gynybinis griovys po 2011 m. rekonstrukcijos]]
[[File:Kaunas Castle - panorama.JPG|thumb|Kauno pilies panorama, 2011 m]]
 
[[1601]]–[[1611]] m. dalį pilies paplovė Neris. Pilis smarkiai apgriauta per [[XVII a.]]–[[XVIII a.]] karus. <ref>{{VLE|IX}}</ref>
[[2008]] m. [[gegužės 23]] d. atidengta memorialinė lenta, skirta [[1362]] m. Kauno pilies gynėjams bei įgulos vado kunigaikščio Vaidoto biustas (skulpt. Algimantas Šlapikas). Tą pačią dieną į apyvartą išleista 50 Lt vertės sidabrinė [[moneta]] (iš serijos „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“, dail. Giedrius Paulauskis). Monetos [[aversas|averse]] pavaizduotas stilizuotas viduramžių [[Vytis]], reverse – Kauno pilis. <ref>http://www.lb.lt/lt/banknotai/progines_kaunop.html</ref> Dabar pilis dalinai atstatoma.
 
 
Ilgą laiką Kauno pilyje veikė [[Kaunas|Kauno]] regiono turizmo informacijos centras. Vakarinėje sklypo dalyje įrengtas [[Santakos parkas]].[[2002]] m. [[sausio 23]] d. Kauno pilies liekanos įrašytos į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. <ref>http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=839</ref> [[2007]] m. [[birželio 19]] d. LR Vyriausybės nutarimu įrašytos į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=301395&p_query=&p_tr2=</ref>
[[Vaizdas:Kauno pilis. Gynybinis griovys.JPG|thumb|right|Kauno pilies gynybinis griovys po 2011 m. rekonstrukcijos]]
[[File:Kaunas Castle - panorama.JPG|thumb|Kauno pilies panorama, 2011 m]] [[2008]] m. [[gegužės 23]] d. atidengta memorialinė lenta, skirta [[1362]] m. Kauno pilies gynėjams bei įgulos vado kunigaikščio Vaidoto biustas (skulpt. Algimantas Šlapikas). Tą pačią dieną į apyvartą išleista 50 Lt vertės sidabrinė [[moneta]] (iš serijos „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“, dail. Giedrius Paulauskis). Monetos [[aversas|averse]] pavaizduotas stilizuotas viduramžių [[Vytis]], reverse – Kauno pilis. <ref>http://www.lb.lt/lt/banknotai/progines_kaunop.html</ref> DabarŠiuo metu pilis dalinai atstatoma.atstatyta, joje įsikūręs Kauno miesto muziejaus skyrius
 
== Legendos ==
89

pakeitimai