Grenlandija - didžiausia pasaulyje sala. Ji yra ties šiaurės vakariniaisrytinais Šiaurės Amerikos krantais, tarp Arkties ir Atlanto vandenynų. Salą supa [[Bafino jūra|Bafino]], [[Labradoro jūra|Labradoro]], [[Grenlandijos jūra|Grenlandijos]] jūros. Apie 80 % salos paviršiaus dengia ledas ([[Grenlandijos ledo skydas]]). Centrinėje dalyje ledo vidutinis storis 2300 m, didžiausias - 3400 m. Tūris - 2,6 mln. km³. Dėl [[Visuotinis atšilimas|visuotinio klimato atšilimo]] ledo danga palaipsniui tirpsta. Siaurais slėniais ledynai leidžiasi į jūrą ir sudaro daugybę [[ledkalnis|ledkalnių]] (13-15 tūkst. per metus). Ledu nepadengtos sritys (plotis iki 250 km) driekiasi salos pakrantėse, ypač pietvakariuose ir šiaurėje. Joms būdingas plokščiakalnių reljefas (aukštis 400–600 m) ir kalnų masyvai (iki 2000 m). Rytinėje salos pakrantėje iškilęs aukščiausias kalnas - [[Gunbjornas]] (3694 m). Grenlandijos kranto linija labai raižyta, gausu fjordų (tarp jų ilgiausias pasaulyje - [[Skorsbio užutėkis]]), nemažų salų ([[Disko sala]] ir kt.).
Grenlandijos klimatas arktinis ir subarktinis; pakrantėse - jūrinis, virš ledyno - žemyninis. Vidutinė sausio temperatūra pakrantėje: nuo -7 °C pietinėje iki -36 °C, liepos mėnesio: nuo +10 °C pietuose iki +3 °C šiaurės vakaruose. Salos centre vidutinė sausio temperatūra yra -46 °C, liepos -12 °C. Metinis kritulių kiekis pietuose 800-1100 mm, šiaurėje 150-250 mm, virš ledo dangos 300–400 mm.
