Malaizija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių skaitvardžių vartojimo klaidų taisymas
Mymis (aptarimas | indėlis)
Eilutė 40:
}}
 
'''Malaizija'''  – valstybė pietryčių [[Azija|Azijoje]]. Dalis Malaizijos yra žemyninėje Azijos dalyje, Malaizijos pusiasalyje, kur ribojasi su [[Tailandas|Tailandu]] šiaurėje ir [[Singapūras|Singapūru]] pietuose. Rytinė Malaizija yra šiaurinėje [[Borneo]] salos dalyje, šioje saloje ribojasi su [[Indonezija]] ir [[Brunėjus|Brunėjumi]]. Malaiziją valdo sultonas - [[Mizan Zainal Abidin]].
 
== Istorija ==
Eilutė 49:
Iki [[XIX amžius|XIX a.]] Malaizijos istorija buvo neatsiejamai susijusi su [[Malajų salyno istorija]]: čia kūrėsi ir klestėjo daug skirtingų valstybių. I tūkstantmetyje čia plito hinduistinė kultūra, atnešta indų pirklių ir misionierių. Jie naudojosi [[Malakos pusiasalis|Malakos pusiasaliu]] kaip tarpine zona prekyboje su [[Kinija]], todėl čia susiformavo [[Transmalakinė prekyba|Transmalakinės prekybos]] miestai-valstybės, tokie kaip [[Kedah]], [[Langkasuka]] ir kt.
 
Malakos pusiasalis regioniškai labai artimai susijęs su Rytine [[Sumatra]], kur gyvena ta pati [[malajai|malajų]] tauta. Apie VII a iš Sumatros [[Palembangas|Palembango]] miesto kilusi [[Šrividžaja]] dinastija ir politiškai suvienijo malajų gyvenamas sritis. Vėliau, XIV a. jos buvo suvienytos [[Madžapadhitas|Madžapadhito]] imperijos, kilusios [[Java (sala)|Javos saloje]].
 
XV a. Malajų salyne pradėjo plisti [[islamas]], kas sudarė prielaidas susiformuoti įvairiems islamiškiems sultonatams. Tuo metu Palembango princas [[Paramešvara]] įkūrė [[Melaka|Melakos]] miestą, priėmė islamą ir įkūrė [[Melakos sultonatas|Melakos sultonatą]]. Melaka nuo tada visą laiką buvo vienu svarbiausiu Malajų salyno ir civilizacijos miestų,  – vartai į pasaulį.
 
XVI a. pasirodę portugalai paėmė Melaką ir tokiu būdu gavo praėjimą į visą salyną. Vėliau jų pavyzdžiu pasekė olandai. Melakos sultonato įpėdiniu tapo [[Džiohoro sultonatas]], kuris XVII a
nusilpo. Dėl to teritorijoje hegemoniją įgijo [[Ačehas]], dar vėliau čia įsigalėjo [[bugiai]].
 
Olandams ir anglams vykdant kolonizaciją, Malakos pusiasalyje įsigalėjo anarchija. Susiformavo daug smulkių sultonatų, kurie dabar ir sudaro Malaizijos valstijų (''negara'') pagrindą.
 
XIX a britai intensyviai kolonizavo pusiasalio sultonatus, formuodami [[Britų Malaja|Britų Malają]]. 1909  m. iš [[Siamas|Siamo]] atkovojus tris seniau užimtus sultonatus ir 1914  m. prijungus Džiohoro sultonatą, Vakarų Malaizijos teritorijos įgijo dabartinį pavidalą. Per XIX a britų įtakoje atsidūrė ir Rytų Malaizijos teritorijos [[Borneo]] saloje, atimtos iš [[Brunėjus|Brunėjaus]] sultono. Tokiu būdu pilnai susiformavo dabartinės Malaizijos ribos, skiriančios ją nuo [[Indonezija|Indonezijos]], kurios teritorijas nulėmė [[Nyderlandai|Nyderlandų]] kolonizuotos salyno teritorijos.
 
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] iš buvusių Nyderlandų kolonijų gimė Indonezija, o iš Didžiosios Britanijos  – Malaizija, [[Singapūras]] ir Brunėjus.
 
== Politinė sistema ==
{{main|Malaizijos politinė sistema}}
[[Valdymo forma]]  – renkama federacinė [[konstitucinė monarchija]]. Galioja [[1952]]  m. konstitucija. Šalies vadovas  – [[sultonas]], vadinamas ''Yang di-Pertuan Agong'', reiškiančiu Vyriausiąjį valdovą. Malaizija išsiskiria iš kitų [[konstitucinė monarchija|konstitucinių monarchijų]] tuo, kad šalies sostas yra ne paveldimas, o renkamas. Vyriausias valdovas renkamas Valdovų tarybos (ją sudaro 9 šalies [[Malaizijos valstijos|valstijų-sultonatų]] valdovai), penkerių metų terminui. Dabartinis šalies valdovas yra [[Mizan Zainal Abidin]], išrinktas per [[2006]]  m. [[lapkričio 3]] d. vykusius rinkimus.<ref name="CIA"/>
 
[[Įstatymų leidžiamoji valdžia]] yra dvejų rūmų [[parlamentas]], sudarytas iš aukštesniųjų - – Senato (''Dewan Negara'') (70 vietų, 44 senatoriai skiriami sultono, 26 renkami valstijų įstatymų leidybos susirinkimų, kadencija trunka trejus metus, yra galimybė vienam perrinkimui) ir žemesniųjų - – Atstovų rūmų (222 vietų nariai renkami visuotiniu balsavimu, 5 metų kadencijai). <ref name="CIA"/>
 
Vykdomoji valdžia yra [[vyriausybė]], kuriai vadovauja [[ministras pirmininkas]]. Ministru pirmininku tampa daugiausiai vietų Atstovų rūmuose laimėjusios partijos vadovas. <ref name="CIA"/>Valstijose yra [[Įstatymų leidžiamoji valdžia|įstatymų leidžiamoji valdžią]], sudaro valstijos valdovas ir įstatymų leidybos susirinkimas. Vykdomąją valdžią valstijose turi vykdomosios tarybos. Jos atsiskaito įstatymų leidybos susirinkimams.
Eilutė 73:
[[Vaizdas:Malaysia states named.png|thumb|400px|Malaizijos valstijų žemėlapis]]
{{main|Malaizijos valstijos}}
Malaizija suskirstyta į 13 valstijų (''negeri''), ir 3 federalines teritorijas (''wilayah persekutuan''). Iš 13 valstijų - – 9 yra monarchijos. Taip pat šalis skirstoma į 2 regionus - – [[Vakarų Malaizija|Vakarų Malaiziją]] ([[Malakos pusiasalis|Malakos pusiasalio]] dalis) ir [[Rytų Malaizija|Rytų Malaiziją]] ([[Borneo]] salos šiaurė).
 
{|
|valign=top|
'''[[Vakarų Malaizija]]''':
* Valstijos:
** [[Džohoras|Džohoro]] sultonatas
** [[Kedahas|Kedaho]] sultonatas
** [[Kelantanas|Kelantano]] sultonatas
** [[Pahangas|Pahango]] sultonatas
** [[Perakas|Perako]] sultonatas
** [[Selangoras|Selangoro]] sultonatas
** [[Terenganu]] sultonatas
** [[Negeri Sembilanas|Negeri Sembilano]] monarchija
** [[Perlisas|Perliso]] karalystė
** [[Malaka]] ([[Malaka (miestas)|Malaka]])
** [[Penangas]]
* Federalinės teritorijos:
** [[Putradžaja]]
Eilutė 96:
'''[[Rytų Malaizija]]''':
* Valstijos:
** [[Sabahas]]
** [[Saravakas]]
* Federalinės teritorijos:
** [[Labuanas]]
Eilutė 105:
''Pagrindinis straipsnis: [[Malaizijos geografija]]''
[[Vaizdas:MtKinabalu view from kundasan.jpg|thumb|right|250px|Šalies rytuose esantis [[Kinabalu]] kalnas yra aukščiausias Malaizijoje (4 095 m)]]
Malaizija - – valstybė pietryčių Azijoje. Tai pietryčių Azijos valstybė, susidedanti iš Vakarų Malaizijos (Malakos pusiasalio pietuose) ir Rytų Malaizijos ([[Kalimantanas]] šiaurėje). Malaizija apima vakarinę Malajos pusiasalio dalį taip pat Borneo salos šiaurinę dalį, kuri dalinama į dvi valstijas  – Sabah ir Saravaką. Dalis Malaizijos yra žemyninėje Azijos dalyje, Malakos pusiasalyje, kur ribojasi su Tailandu šiaurėje ir Singapūru pietuose. Rytinė Malaizija yra šiaurinėje Bornėjo salos dalyje, šioje saloje ribojasi su [[Indonezija]] ir [[Brunėjus|Brunėjumi]]. Šalies krantus šiaurėje skalauja [[Pietų Kinijos jūra]], šiaurės rytuose - – [[Sulu jūra]], rytuose [[Sulavesio jūra]]. Aukščiausias taškas  – Kinabalu (4095 m) Borneo saloje. Malaizijos plotas - – ~333 tūkst. km. Iš jų tik 0,3 % sudaro vanduo. Visus metus laikosi karšti orai. Vidutinė metinė oro temperatūra svyruoja nuo 25&nbsp;°C iki 28&nbsp;°C. Pakrantės rajonuose diena būna 30-36&nbsp;°C. [[Kamerono kalnai]] - – Malaizijos pusiasalio centre  – tai daugybė 1500 – 1800 1500–1800 m kalvų.
 
== Ekonomika ==
Eilutė 116:
== Demografija ==
''Pagrindinis straipsnis: [[Malaizijos demografija]]''
[[Vaizdas:Malaysia-demography.png|thumb|280px|right|Malaizijos populiacijos kitimas. Gyventojų skaičius pateikiamas tūkstančiais. Iš diagramos galima matyti, kad populiacija jau ilgą laiką didėja: 1961  m. šalyje gyveno tik truputį daugiau nei 8 milijonai žmonių, o 2003  m. - – daugiau nei 24 milijonai.]]
Malaizijos populiaciją sudaro daug skirtingų etninių grupių, bet daugumą (50,4 %) sudaro [[malajai]]<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/my.html CŽV faktų knyga: Malaizija ]</ref>, kurie, pagal konstitucijos apibrėžimą, yra malajų papročius ir kultūrą praktikuojantys [[musulmonai]]. Dėl šios priežasties, techniškai bet kokios rasės gali būti laikomas malajumi ir turėti konstitucijoje nurodytas malajų teises. Kiti vietiniai gyventojai sudaro daugiau nei 50 % rytinės Malaizijos dalies populiacijos ir apie 11 % visų šalies gyventojų. Taip pat 23,7 % šalies gyventojų kilę iš [[Kinija|Kinijos]] ir 7,1 % iš [[Indija|Indijos]]<ref name="CIA"/> (daugiausiai [[tamilai]]). Be to, šalyje legaliai dirba maždaug vienas milijonas užsieniečių ir galbūt dar milijonas dirba nelegaliai. 2008  m. duomenimis, Malaizijoje gyvena apie 150 000 pabėgėlių ir prieglobsčio siekėjų. JAV pabėgėlių ir imigrantų komitetas įvardijo Malaiziją kaip vieną iš 10 blogiausių vietų pabėgėliams, nes šalyje jie yra dažnai diskriminuojami.<ref>http://www.refugees.org/article.aspx?id=2324</ref>
 
Gyventojai po šalį yra pasiskirstę labai netolygiai: maždaug 70 % žmonių gyvena [[Malakos pusiasalis|Malakos pusiasalyje]] esančioje Malaizijos dalyje, o rytiniuose regionuose gyventojų tankumas yra daug mažesnis.
Eilutė 126:
=== Religijos ===
[[Vaizdas:UbudiahMosque.JPG|thumb|right|220px|Mečetė Perako valstijoje, pusiasalinėje Malaizijos dalyje]]
Pasiskirstymas pagal religijas (2000  m. surašymo duomenys):<ref name="CIA"/>
* [[musulmonai]] - – 60,4 %
* [[Budizmas|budistai]] - – 19,2 %
* [[Krikščionybė|krikščionys]] - – 9,1 %
* [[Hinduizmas|hinduistai]] - – 6,3 %
* [[konfucionistai]], [[daoistai]] bei kitų [[kinai|kinų]] tradicinių religijų atstovai - – 2,6 %
* kitų religijų atstovai ir neatsakę į klausimą - – 1,5 %
* be religijos - – 0,8 %
 
Skirtingų etninių grupių pasiskirstymas pagal religijas smarkiai skiriasi. Dėl jau minėto malajų apibrėžimo konstitucijoje, 100 % malajų yra musulmonai. 75,9 % Malaizijoje gyvenančių etninių kinų yra budistai, 10,6 % - – daoistai, 9,6 % - – krikščionys. 84,5 % etninių indų yra hinduistai, 7,7 % - – krikščionys, 3,8 % - – musulmonai. Vietiniai gyventojai, kurie neatitinka malajų apibrėžimo, yra daugiausiai krikščionys (50,1 %), musulmonai (36,3 %) bei folklorinių religijų atstovai (7,3 %).<ref name="Census 2000">{{cite book |title=General Report of the Population and Housing Census 2000 |last= |first= |authorlink= |coauthors=Department of Statistics, Malaysia |year=2005 |publisher=Department of Statistics, Malaysia |location=Putrajaya |isbn=9839044265 |pages=60–64 |url= }}</ref>
 
Teoriškai Malaizijos konstitucija garantuoja religijos laisvę, bet kai kuriose valstijose neišpažįstantys oficialios šalies religijos islamo žmonės yra kiek labiau suvaržyti religinių pastatų statyme bei religinių švenčių šventime.<ref name="Non Muslim restrictions 1">Inter Press Service: [http://www.ipsnews.net/news.asp?idnews=33451 Temple Demolitions Spell Creeping Islamisation]. Retrieved 4 June 2006.</ref><ref name="Non Muslim restrictions 2">BBC : [http://news.bbc.co.uk/2/hi/asia-pacific/4965580.stm Pressure on multi-faith Malaysia]. Retrieved 4 June 2006.</ref> Musulmonams Malaizijoje yra sukurtas specialus teismas, kuris sprendžia tik klausimus susijusios musulmonų religinėmis prievolėmis. Šis teismas nagrinėja klausimus apie musulmonų tikėjimą, santuoką, paveldėjimą, persivertimus į kitą religiją ir panašias problemas. Joks kitas Malaizijos teismas negali anuliuoti religinio teismo sprendimų.
Eilutė 142:
''Pagrindinis straipsnis: [[Malaizijos kultūra]]''
 
[[Orchidėja]] - – nacionalinė Malaizijos gėlė.
 
== Kita informacija ==
Eilutė 158:
== Nuorodos ==
Žemėlapiai:
* [http://www.ezilon.com/maps/images/asia/Malaysia-physical-map.gif Malaizijos fizinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/asia/political-map-of-Malaysian.gif Malaizijos administracinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/asia/Malaysian-road-map.gif Malaizijos pagrindinių kelių žemėlapis]