Sofija Vytautaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S
 
== Biografija ==
Spėjama, kad gimė ir augo [[Trakai|Trakuose]]. Norėdamas sustiprinti savo pozicijas [[Maskvos didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]], Vytautas Didysis sutarė su jos valdovu [[Dmitrijus Donietis|Dmitrijum Doniečiu]], kad pastarojo sūnus [[Vasilijus I|Vasilijus I Dimitraitis]] ves Sofiją. Sužieduotuvės įvyko [[1385]] m., o [[1391]] m. [[sausio 9]] d. buvo atšvęstos viestuvės. Sofija, kartu su tėvo palaiminimu, atsivežė paveikslą, vaizduojantį [[Marija (Jėzaus motina)|Šv. Dievo Motiną]], pagal kurį buvo nutapytos keletą ikonų, į istoriją patekusios "Palaimintasis dangus" ([[rusų kalba|rus.]] Благодатное Небо) vardu. Gimė devyni vaikai, iš penkių berniukų išgyveno tik vienas (vėliau tapęs Maskvos Didžiuoju kunigaikščiu [[Vasilijus_II_Tamsusis|Vasilijum II Tamsiuoju]]) ir keturios mergaitės (viena jų, Ana, ištekėjo už [[Bizantija|Bizantijos]] imperatoriaus [[Jonas VIIVIII Paleologas|Jono VIIVIII Paleologo]], kita duktė Anastasija, kartu su vyru [[Aleksandras Olelka|Aleksandru Olelka]] buvo [[LDK]] didikų giminės [[Olelkaičiai|Olelkaičių]] pradininkai).
 
[[1425]] m. [[Vasilijus I]] mirė ir kunigaikštienė Sofija Vytautaitė liko viena su nepilnamečiu sūnumi, pretendentu į Maskvos kunigaikštystės sostą. Sūnaus regentu buvo paskelbtas Vytautas Didysis bei mirusiojo kunigaikščio [[Vasilijus I|Vasilijaus I]] broliai, kunigaikščiai Andriejus ir Piotras Dmitrijevaičiai. Praėjus dviem metams po vyro mirties, Sofija Maskvos Kunigaikštiją pavedė valdyti Vytautui, jam turėjo prisiekti Maskvos bajorai. Po tėvo Vytauto mirties kunigaikštienė Sofija pati ėmėsi valdyti Maskvos Kunigaikštiją, kariavo su jai nepaklusniais rusų kunigaikščiais, o [[1451]] m. asmeniškai vadovavo Maskvos gynybai nuo totorių.
89

pakeitimai