'''Gepidai''' – gotų gentis įsitvirtinusi centrinėje Europoje, minima istoriko [[Jordanas (istorikas)|Jordano]] kaip lėčiausi ir tingiausi iš [[Gotai|gotų]]. [[IV amžius|IV a.]] vadovaujami savo pirmojo valdovo Fastido kariavo su [[burgundai]]s ir vos jų nesunaikino. Sudarę sąjungą su [[hunai]]s vadovaujami Ardariko [[451]] m. dalyvavo stambiausiame to laikmečio [[Katalaunijos mūšis|mūšyje Katalaunijos laukuose]] Šiaurės [[Prancūzija|Prancūzijoje]], kur hunai, vadovaujami [[Atila|Atilos]], susikovė su Romos ir jų gausių sąjungininkų – [[Saksai|saksonų]], [[Burgundai|burgundų]], [[liticiani]], [[Sarmatai|sarmatų]] ir kt. armija. Kitais metais po Atilos mirties [[453]] m., vadovaujant Ardarikui, gepidai, [[rugijai]], [[suevai]] (švabai), [[herulai]], [[alanai]] išsivadavo nuo hunų valdžios, sumušdami juos kautynėse prie Nedao upės [[Panonija|Panonijoje]]. Tuomet gepidai įsitvirtino [[Karpatai|Karpatuose]] ir valdė [[Dakija|Dakiją]], (apmokesdinęapmokestinę Romą už taikos sąlygas), kur, dabartinės [[Rumunija|Rumunijos]] teritorijoje, aptinkama gepidų kapų.
[[504]] m. Ostgotai[[ostgotai]], vadovaujami Teodoriko, išstūmė gepidus į [[Belgradas|Belgrado]] apylinkes. [[546]] m. [[Bizantijos imperija]], sudariusi sąjungą su [[lombardai]]s, pradėjo gepidų išstūmimą. [[552]] m. gepidai Asfeldo kautynėse patyrė baisų pralaimėjimą ir [[567]] m. buvo galutinai nukariauti [[Avarai|avarų]]. Paskutinį kartą kronikose minimi IX a.
