Rusijos pilietinis karas: Skirtumas tarp puslapio versijų

54 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
S
S (r2.7.3) (robotas Keičiama: nds:Russ’sche Börgerkrieg; smulkūs taisymai)
{{TSRS istorija}}
'''Rusijos pilietinis karas''' prasidėjo iškart po to, kai [[bolševikai]] perėmė valdžią 1917  m. lapkričio mėnesį ir vyko iki 1921  m. tarp naujosios bolševikų vyriausybės (raudonarmiečių) ir jai oponuojančių „baltųjų“ grupių (baltagvardiečių). Pilietinis karas baigėsi "raudonųjų"„raudonųjų“ pergale.
 
Pilietinis karas vyko daugiausia trijuose pagrindiniuose frontuose: rytų, pietų ir šiaurės vakarų. Taip pat karą galima suskirstyti į tris pagrindinius laikotarpius.
 
== Kovojančios pusės ==
[[Vaizdas:ApproxPositionsWWI-1919.png|thumb|300px|Rusijos pilietinio karo frontai 1919  m. kovą]]
 
Pilietinis karas vyko tarp "raudonųjų"„raudonųjų“ (komunistų ir revoliucionierių) ir "baltųjų"„baltųjų“ (monarchistų, reakcionierių, demokratų ir konservatorių), kurie priešinosi bolševikų režimui. Baltųjų kovą prieš Raudonuosius palaikė ir užsienio šalys. Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pajėgos po Vokietijos pralaimėjimo kare 1918  m. lapkritį įsiveržė iš šiaurės ir pietų, užimdamos vokiečių paliekamas Rusijos teritorijas ir užėmė aiškiai baltuosius palaikančią poziciją. „Baltuosius“ aktyviai rėmė ir kitos užsienio valstybės (Vokietija, Lenkija). Nuosaikūs socialistai, anarchistai ir nacionalistai kovojo su abiem pagrindinėm jėgom ir buvo vadinami "[[Žalieji sukilėliai|žaliaisiais sukilėliais]]". Anarchistinės grupės Ukrainoje (pvz., vadovaujamos [[Nestoras Machno|Nestoro Machno]]), priklausomai nuo situacijos kovojo tiek su vienais, tiek su kitais.
 
=== Baltieji ===
Didelės antibolševikinės pajėgos susitelkė Rusijos pakraščiuose. [[šiaurės Kaukazas|Šiaurės Kaukaze]] susiformavo vadinamoji Savanorių armija, vadovaujama generolų L. Kornilovo, [[Antonas Denikinas|A. Denikino]], M. Aleksejevo. Bendrai baltieji sudarė tris frontus:
* pietuose: generolo [[Antonas Denikinas|Denikino]] ir Krasnovo vadovaujami Dono kazokai ir rusų savanoriai;
* šiaurės vakaruose: [[Nikolajus Judeničius|Judeničiaus]] armija;
* vakarų [[Sibiras|Sibire]], [[Omskas|Omske]]: admirolo [[Aleksandras Kolčiakas|Kolčiako]] armija, sustiprinta 40 000 ČekųČekoslovakų korpuso (karo belaisviai).
 
Be šių trijų frontų dar buvo gana savarankiškų baltųjų pajėgų:
 
=== Raudonieji ===
[[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] stiprinimui, gynybos organizavimui vadovavo karo reikalų komisaras [[L. Trockis]]. Buvo įvesta privaloma karinė tarnyba 18 - – 40 metų vyrams. Raudonoji armija išaugo nuo 1 milijono karių 1918  m. pabaigoje iki daugiau nei 5 milijonų praėjus dvejiems metams. Buvo panaudotos visos [[ginklas|ginklų]] atsargos, imta gaminti naujus.
 
== Karo eiga ==
Tai, kad kilo pilietinis karas, nustebino [[Leninas|Leniną]] ir pradžioje jis nepakankamai įvertino savo priešininkų jėgas.
 
1918  m. vasarą ir rudenį Ukraina, Donas, Kubanė, Pavolgis, Sibiras buvo su bolševikais kovojančių baltagvardiečių rankose.
 
Po 1919  m. pradžios puolimo Raudonoji armija užima didelę dalį per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių okupuotų teritorijų.
 
{{Commons|Category:Civil war of Russia}}
16 389

pakeitimai