Stanislovas Leščinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Nuo [[1699]] m., kaip ir jo tėvas, buvo [[Poznanės vaivada]]. Per [[1700]]–[[1721]] m. [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] vienas Lenkijos prošvediškos didikų grupuotės vadovų. Po [[Karolis XII|Karolio XII]] įsiveržimo į Lenkiją [[1702]] m., [[1704]] m. [[liepos 12]] d. švedų šalininkai Lenkijoje atėmė iš Augusto II sostą ir Varšuvos Elekcinis seimas karaliumi išrinko Stanislovą Leščinskį. Karūnuotas [[1705]] m. [[spalio 4]] d. Varšuvoje Stanislovu I. Naujasis karalius laikėsi tik švedų kariuomenės palaikomas, bet bajorijos daugumos buvo nepripažįstamas. Realiai didesnę valdžią įgijo po [[1706]] m. rugsėjo mėn. Altranštadto sutarties, kuria Augustas II atsisakė Lenkijos karaliaus sosto.

[[Karolis XII|Karoliui XII]] [[1709]] m. pralaimėjus Rusijos kariuomenei prie [[Poltavos mūšis|Poltavos]], Stanislovas Leščinskis [[1710]] m. [[vasario 4]] d. emigravo į Prūsiją, o po to į [[Prancūzija|Prancūziją]]. [[1725]] m. išleido dukterį Mariją už [[Liudvikas XV|Liudviko XV]]. [[1733]] m. [[vasario 2]] d. mirė [[Augustas II]]. Nors bajorijos dauguma ir [[Prancūzija]] palaikė Stanislovą Leščinskį, [[Austrija]] bei [[Prūsija]] rėmė Augusto II sūnų ir įpėdinį [[Saksonija|Saksonijoje]] [[Augustas III Saksas|Frydrichą Augustą]]. Prancūzijos diplomatijai remiant [[1733]] m. [[rugsėjo 12]] d. vėl buvo išrinktas [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovu. Per Abiejų Tautų Respublikos įpėdinystės karą [[1733]]–[[1735]] m. buvo pašalintas iš sosto, pabėgo į Prūsiją, o Respublikos valdovu tapo [[Rusija|Rusijos]] palaikomas [[Augustas III Saksas|Frydrichas Augustas]].