Leonas Prapuolenis: Skirtumas tarp puslapio versijų

| veikla = ekonomistas, politinis irbei visuomenės veikėjas, rezistentas

| alma_mater = [[1939]]  m. Klaipėdos prekybos institutas

Gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje. [[1922]]  m. išlaikė stojamuosius egzaminus į [[Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija|Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos]] pirmąją klasę. [[1923]]  m. buvo perkeltas į [[Kybartai|Kybartuose]] atsidariusią [[Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija|„Žiburio“ gimnaziją]], kuri vėliau buvo reorganizuota į Kybartų „Žiburio“ aukštesniąją komercijos mokyklą. Nuo [[1930]]  m. įsitraukė į moksleivių [[ateitininkai|ateitininkų]] veiklą, [[1931]]–[[1933]]  m. šiai veiklai vadovavo.

1933  m. baigęs Komercijos mokyklą įstojo į [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] [[VDU TF|Teisės fakulteto]] Ekonomikos skyrių. Studijuodamas įstojo į studentų ateitininkų korporaciją „Kęstutis“ ir studentų sporto klubą „Achilas“, kuriam iki [[1934]]  m. rudens pirmininkavo.

1934  m. persikėlė studijuoti į [[Klaipėda|Klaipėdoje]] įsteigtą Prekybos institutą, kurio baigęs pirmą kursą buvo pašauktas į karo tarnybą pulke, neleidžiant kaip aktyviam opozicijos dalyviui stoti į [[Kauno karo mokykla|Karo mokyklą]]. Leonas Prapuolenis šį sprendimą apskundė teismui, bylą laimėjo ir [[1936]]  m. baigė Karo mokyklą atsargos [[Leitenantas|leitenantu]]. Grįžęs į Prekybos mokyklą dalyvavo aktyvistų veikloje, dėl to [[1938]] m. gruodžio mėn. iš instituto buvo pašalintas, tačiau sudarius koalicinę vyriausybę ir atšaukus represijas buvo grąžintas į [[Šiauliai|Šiaulius]] perkeltą institutą. Jį baigęs persikėlė į [[Kaunas|Kauną]], kur [[1939]]  m. pabaigoje drauge su dr. [[Adolfas Damušis|Adolfu Damušiu]], dr. [[Pranas Padalskis|Pranu Padalskiu]] ir kitais įsteigė cheminių gaminių fabriką „Gulbė“ ir drauge su Algirdu Sliesoraičiu ėmėsi žygių atskleisti [[VSD|saugumo departamento]] vaidmenį Suvalkijos sukilime.

Sovietams okupavus Lietuvą ir [[1940]]  m. rugsėjo mėnesį išryškėjus neigiamam vyresnių politikų požiūriui į organizuoto pasipriešinimo veiklą, [[spalio 9]] d. Kaune drauge su A. Damušiu, [[Motiejus Pečiulionis|M. Pečiulioniu]] ir kitais aptarė veiklos būtinumą: sukurti platų pogrindžio penketukų tinklą, palaikant ryšius su [[Vilnius|Vilniaus]] majoro [[Vytautas Bulvičius|Vytauto Bulvičiaus]] organizuota grupe. Leonas Prapuolenis buvo pagrindinis ryšininkas tarp Kauno ir Vilniaus štabų, o Vilniaus štabui žlugus, tapo [[LAF]]'o vadovu ir vykdė LAF’o įgaliotinio prie Laikinosios vyriausybės pareigas. Prasidėjus [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilimui]] Leonas Prapuolenis, kaip sukilimo vadas, [[1941]]  m. [[birželio 23]] d. ryte, 9 val. 28 min. per sukilėlių užimtą [[Kauno radiofonas|radiofoną]] ir [[Kauno radijo stotis|radijo stotį]] paskelbė apie Nepriklausomos Lietuvos atstatymo deklaraciją.

Vokiečiams uždraudus LAF’ą 1941  m. rudenį suimtas, [[gruodžio 19]] d. uždarytas [[Dachau]] [[Koncentracijoskoncentracijos stovykla|Dachau koncentracijos stovykloje]]. [[1942]]  m. [[balandžio 7]] d. [[Kazys Škirpa|Kazio Škirpos]] pastangomis iš lagerio išlaisvintas, perduotas policijos priežiūron [[Miunchenas|Miunchene]] be teisės gyventi Lietuvoje. Nepaisydamas draudimų dalyvavo [[LF]] veikloje rengiant programinius dokumentus, aptariant LF veiklos strategiją. [[1944]]  m. rudenį[[rugsėjo 15]] d. – [[spalio 8]] d. buvo atvykęs į [[Rietavas|Rietavo]] pasitarimą, svarsčiusį tolesnės LF veiklos planus antrosios sovietų okupacijos metu, dalyvavo diskusijose. Bendradarbiavo laikraštyje „[[Į Laisvę]]“. <ref>[[Juozas Brazaitis]]. Vienų vieni. - – Vilnius, 1990  m., psl. 61-63, 65, 67, 76, 84, 93, 95, 105, 373, 385, 386, 396</ref>

Okupavus Lietuvą liko gyventi Vokietijoje, toliau aktyviai dalyvavo politinėje veikloje, dirbo [[VLIK|Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete]], buvo [[Lietuvių fronto bičiulių sambūris|Lietuvių fronto bičiulių sąjūdžio]] vicepirmininkas. [[1952]]–[[1953]]  m. vienas iš septynių lietuvių aktyvistų, kuriuos pagal specialų planą [[MGB]] siekė sunaikinti. <ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/02/21/kryz_02.html Sovietinio MGB 1953 metų m. ketinimas sunaikinti grupę išeivijos veikėjų // XXI amžius, 2007 m. vasario -02-21 d., Nr. 14 (1511)]</ref> [[1955]]  m. persikėlė į [[JAV]], apsigyveno Čikagoje. Čia aktyviai dalyvavo išeivijos lietuvių organizacijų veikloje. Palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse. <ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_04.html Vadai – iškilios asmenybės // Už laisvę, 2011-06-23]</ref>

* [[2001]]  m. [[gegužės 15]] d. – [[Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius]] (po mirties,) dekreto Nr<ref>http://www3. 1325)lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=133737</ref>

[[2009]]  m. [[birželio 20]] d. [[VDU]] pastato (K. Donelaičio g. 52) antrajame aukšte atidengtas [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilimo]] vadovų portretų skulptūrinis bareljefas. Jame įamžinti šeši tarpukario VDU profesoriai ir studentai, svarbiausi Lietuvos aktyvistų fronto vadovai: [[Vytautas Bulvičius]], [[Adolfas Damušis]], [[Juozas Vėbra]], Leonas Prapuolenis, [[Pilypas Narutis]] ir [[Juozas Ambrazevičius]] (skulpt. [[Stasys Žirgulis]]). <ref>[http://www.balsas.lt/naujiena/296796/vdu-bus-iamzintas-birzelio-sukilimo-vadu-atminimas VDU bus įamžintas Birželio sukilimo vadų atminimas, 2009-06-19]</ref>