Lietuva (baltų žemė): Skirtumas tarp puslapio versijų

Lietuvos žemė, arba tiesiog „Lietuva“ minima daugelyje XI-XIV a. rašytinių šaltinių, tačiau kiek tiksliau [[wikt:lokalizacija|lokalizuota]] tik trijuose iš jų: 1) [[Mindaugas|Mindaugo]] [[krikštas|krikšto]] apeigose ([[1251]] m.) dalyvavusio anonimo traktate „Žemių aprašymo pradžia“ ({{la|Incipiunt descriptiones terrarum}}; ~1260 m.), kuriame Lietuvos žemė apibūdinta kaip esanti į rytus nuo [[Žemaitija|Žemaitijos]]<ref>„O nuo jos [t. y. nuo Žemaitijos] į rytus – su [[Rusia]] besiribojanti Lietuvos žemė“; plg., daugumoje XX a. sudarytų XII-XIII a. baltų žemių kartoschemų tiesiai į rytus nuo Žemaitijos figūruoja [[Deltuva (baltų žemė)|Deltuvos žemė]].</ref>, 2) [[Vokiečių ordinas|kryžiuočių]] metraštininko [[Vygandas Marburgietis|Vygando Marburgiečio]] ''Naujojoje Prūsijos kronikoje'' pateiktame [[Vytautas|Vytauto]] ir jį rėmusių kryžiuočių pajėgų [[1390]] m. žygio aprašyme<ref>„[…] minėtasis maršalas […] iš Gardino žygiuoja per [[Neris (baltų žemė)|Nerį]] į Lietuvą (''de Garten proficiscitur per Nergam in Lithwaniam''); Vytautas su saviškiais atvyko jiems į pagalbą, pereidami į Lietuvos krantą (''in litore Lith[w]anico''), ir paėmė Maišiagalą, o po to – Kernavę“.</ref>, kuris liudija, kad „Lietuva“ siaurąja prasme dar ir XIV a. pab. buvo suvokiama kaip (istorinis?) regionas, apimantis tik Neries žemupio dešiniojo kranto žemes, ir 3) [[Lietuvos metraščiai|Lietuvos metraščių]] legendinėje dalyje, – pastarojoje Lietuvos („Užnerio“) žemė apibūdinta kaip tarp [[Neris (upė)|Neries]] žemupio, [[Šventoji|Šventosios]] upės ir [[Dauguva|Dauguvos]] tėkmės maždaug tarp dab. Kraslavos ir vakarinių Sėlpilio apylinkių (?) egzistavęs vieno asmens valdytas valstybinis darinys.▼