Vyriausioji rinkimų komisija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 6:
LDK miestų savivaldos organai (magistratai) ir miestiečių teismai pradėti rinkti dar XIV – XV amžiais, kai didesniems miestams suteiktos savivaldos teisė. Seniausių žinių apie valstybinės valdžios organų rinkimą Lietuvoje yra [[1413]] m. [[Horodlės unija|Horodlės unijos akte]], kur numatyta, jog po [[Vytautas|Vytauto]] mirties Lietuvos didysis kunigaikštis turės būti renkamas. Pirmą kartą [[1430]] m. ponai ir bajorai juo išrinko [[Švitrigaila|Švitrigailą]].
Nuo [[1565]] m. (po [[1564-1566 m. LDK reforma|1564-1566 m. LDK reformos]]) kiekvieno pavieto (viso - 22) bajorai savo seimelyje rinko po 2 atstovus į Seimą. Po [[1569]] m. [[Liublino unija|Liublino unijos]] Lenkijos karalius ir Lietuvos didžiuosius kunigaikščius rinko specialus [[elekcinis seimas]].
Po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|III ATR padalijimo]] miestų gyventojai buvo suskirstyti į kategorijas ir kas trejus metus rinko burmistrą ir bendrosios miesto dūmos narius. Bajorai apskričių seimeliuose toliau rinko kandidatus į teismų ir bajorų savivaldos pareigybes. Po [[1861]] m. reformos valstiečiams buvo leista rinkti atstovus į valsčiaus sueigą.
| |||