Žiemgaliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas 82.7.83.208 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (EmausBot keitimas)
Eilutė 18:
 
Kronikose paminėti Žemgalos valdovai [[Viestardas]] ir [[Nameisis]], kurie [[XIII amžius|XIII a.]] kovojo prieš [[vokiečiai|vokiečių]] [[kryžiuočiai|kryžiuočius]]. Žemgala buvo paskutinis baltiškas regionas, prijungtas prie [[Livonijos ordinas|ordino]]. Po 1290 m. dalis žemgalių (iki 100 000 žmonių) nepasidavė vokiečiams ir persikėlė į šiaurės [[Lietuva|Lietuvą]].
=== ŽemgaliųŽiemgalių verslai ir kultūra ===
ŽemgaliaiŽiemgaliai garsėjo kaip geri žemdirbiai: augino [[rugys|rugius]], [[miežis|miežius]], [[kvietys|kviečius]], [[aviža]]s, [[linas|linus]], [[žirnis|žirnius]], [[pupiniai|pupas]]. Vertėsi [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]], [[medžioklė|medžiokle]], [[žvejyba]].
 
Lielupės žiotyse žemgaliaižiemgaliai turėjo uostą. [[Lielupė]]s ir [[Dauguva|Dauguvos]] upėmis palaikė ryšius su kitomis baltų gentimis, skandinavais bei [[slavai]]s.
 
ŽemgaliaiŽiemgaliai statėsi gerai įtvirtintas pilis. [[XIII amžius|XIII a.]] Mežuotnės pilį saugojo net 8 metrų pylimas.
 
=== ŽemgaliųŽiemgalių laidojimo papročiai ===
ŽemgaliaiŽiemgaliai nuo kitų baltų skyrėsi savita laidosena. Jų kapinynai įrengti kalvelėse netoli upelių. Mirusieji buvo laidojami eilėmis, tarp jų paliekant iki pusės metro tarpą. Kapai plokštiniai, duobės gana negilios (iki metro), suapvalintais galais. Mirusieji būdavo susupami į drobules ar kailius. Nuo [[VIII amžius|VIII a.]] atsirado skobtiniai karstai. ŽemgaliaiŽiemgaliai laikėsi mirusiųjų nedeginimo tradicijos. [[V amžius|V]] – [[VII amžius|VII a.]] vyrai buvo laidojami galva į pietus ar pietvakarius, o moterys – į šiaurę ar šiaurės rytus. Vyrų kapuose rasta iečių, kalavijų, kaplių. [[VII amžius|VII]] – [[VIII amžius|VIII a.]] įvyksta pokyčių. Vyrai laidojami galva į šiaurę, o moterys – į pietus. ŽemgaliųŽiemgalių laidojimo tradicijos latgaliams artimos tuo, kad su kariu nelaidojo [[Arklys|žirgo]]. Tačiau kaip ir kitose baltų gentyse, ilgą laiką laidojama viename kapinyne – toje pat teritorijoje gali būti [[V amžius|V a.]] ir [[XII amžius|XII]] – [[XIII amžius|XIII a.]] kapai, o kartais esti ir [[XVI amžius|XVI]] – [[XVII amžius|XVII a.]] kapų.
 
=== Pietų ŽemgalosŽiemgalos ribos ===
Lietuvos ŽemgalosŽiemgalos teritorijoje yra šie miestai ir miesteliai: [[Joniškis]], [[Žagarė]], [[Naujoji Akmenė]], [[Akmenė]], [[Venta]], [[Papilė]], [[Gruzdžiai]], [[Verbūnai]], [[Meškuičiai]], [[Naišiai]], [[Pakruojis]], [[Rozalimas]], [[Žeimelis]], [[Linkuva]], [[Pušalotas]], [[Girsūdai]], [[Pasvalys]], [[Saločiai]]. Manoma kad žemgaliųžiemgalių pietuose buvo gyventa iki dabartinių [[Šiauliai|Šiaulių]].
 
Pietinės ŽemgalosŽiemgalos ribos daugiau ar mažiau sutapo su Mūšos baseino teritorija, kuri turėtų būti vedama linija Kuršėnai – Šiauliai, šių miestų šiauriniu pakraščiu. Nuo Šiaulių į rytus eitų dabartinio Pakruojo rajono pakraščiu (Stačiūnų Šukionių, Meldinių kapinynai) ir Panevėžio rajono šiauriniu pakraščiu palei Lėvens upę. Rytinių ir pakraščių ribos, dėl tirtų paminklų stokos, tebėra sunkiai nusakomos. Atrodo, jog rytinę žemgaliųžiemgalių ribą galima vesti nuo Vabalninko palei Apaščios upę iki jos santakos su Nemunėliu. Manoma, kad vakarinis žemgaliųžiemgalių pakraštys siekė Ventą, bent nuo Papilės iki Virvytės žiočių, o kai kurie gyveno net ir kairiajame Ventos krante.
 
== Nuorodos ==
 
* [http://www.vpu.lt/bibl/elvpu/42564.pdf Vaškevičiūtė I. ŽemgaliaiŽiemgaliai V–XII amžiuje, Vilnius, 2004].
{{Baltų žemės}}
 
[[Kategorija:ŽemgaliaiŽiemgaliai| ]]
 
[[an:Zemgalians]]