Ąžuolynas (Kaunas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S + foto |
|||
Eilutė 15:
'''Ąžuolynas''' – [[Kauno miesto teritorija]] ir parkas, mėgstama poilsio vieta [[Žaliakalnis|Žaliakalnyje]]. Tai didžiausias miesto teritorijoje esantis [[ąžuolynas]] visoje [[Europa|Europoje]] (apie 770 ąžuolų). Plotas 84,42 ha. Parko valdytojas [[Kauno miesto savivaldybė]].
== Geografija ==
Ąžuolyną sudaro: Parodos kalno, Vytauto parko, Dainų slėnio, Adomo Mickevičiaus slėnio, [[Lietuvos zoologijos sodas|Zoologijos sodo]], S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro, [[KTU]], [[televizija|televizijos]] retransliacijos centro įrenginių teritorijos ir Žaliakalnio bei [[Aukštieji Šančiai|Aukštųjų Šančių]] žalieji plotai.
Iš šiaurės į pietus per parką eina pagrindinė [[alėja]]. Antraeiliai takai daugiausia vingiuoti, sudaro įvairaus dydžio žiedinius maršrutus pasivaikščiojimui ir poilsiui.
== Skulptūros ==
Parką puošia skulptūros, daugiausiai įrengtos sovietmečiu:
* [[Daliutė Ona Matulaitė|Dalios Matulaitės]] diplominis darbas „Stumbras“ (1969–1979 m., arch. A. Sasnauskas), ▼
* [[Leonas Strioga|Leono Striogos]] „Poilsis“, „Motina su vaiku“, „Gulinti mergina“, ▼
* Dalios Palukaitienės „Suktinis“, ▼
* [[1993]] m. [[liepos 17]] d. Parodos ir Sporto gatvių ašyje atidengtas paminklas [[Steponas Darius|Stepono Dariaus]] ir [[Stasys Girėnas|Stasio Girėno]] skrydžiui atminti (skulptorius [[Juozas Šlivinskas|J. Šlivinskas]], inžinierius K. Linkus). Pastarasis įrengtas vietoje buvusio [[fontanas|fontano]] ir skulptūros „Suktinis“, iškeltos į Dainų slėnį.<ref>http://renginiai.kvb.lt/Kaunas-%96-pro-kra%F0totyrininko-Aleksandro-Pleska%E8iausko-%5B1921-06-06%961988-11-06%5D-fotoobjektyv%E0/Alb2_4 Fontanas ir skulptūra „Suktinis“ Ąžuolyne</ref> ▼
* [[2004]] m. [[vasario 12]] d. šalia Kauno viešosios bibliotekos atidengtas [[armėnai|armėnų]] architektūros paminklas – [[chačkaras]]. ▼
* [[2009]] m. [[birželio 25]] d. prie KTU rūmų įrengtas žmogaus šešėlio [[saulės laikrodis]]<ref>http://www.ktu.lt/lt/apie_renginius/KTU_naujienos.asp?id=747</ref>.▼
== Istorija ==
[[Vaizdas:Taurus statue.JPG|left|thumb|Stumbras (skulpt. [[Dalia Matulaitė]])]]
[[Vaizdas:Oak forest park.JPG|thumb|left|Ąžuolyno parkas rudenį]]
[[Vaizdas:Skulptūra Suktinis Dainų slėnyje (Kaunas).JPG|thumb|left|Suktinis Dainų slėnyje (anksčiau stovėjęs prie LKKA rūmų)]]
[[Vaizdas:KTU Zmogaus seselio Saules laikrodis.jpg|thumb|right|Žmogaus šešėlio saulės laikrodis prie KTU rūmų]]▼
Kauno Ąžuolyno parkas – tai [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Neris|Neries]] santakoje anksčiau augusių ąžuolynų likučiai. Kauno ąžuolynai kažkada jungėsi su [[Karmėlava|Karmėlavos]], [[Rumšiškės|Rumšiškių]] ir [[Kaišiadorys|Kaišiadorių]] giriomis. XIV–XVI a. ąžuolai buvo intensyviai kertami. [[Mediena]] naudota tiltams, namams, [[pilis|pilims]], [[laivas|laivams]] statyti. Vėliau prasidėję ilgi karai su švedais ir juos lydėję bado bei maro laikotarpiai kiek sustabdė girių kirtimą. XVIII a. dvarininkai Godlevskiai pardavė kirtimui ąžuolyną tarp Kauno ir [[Garliava|Garliavos]]. K. Baršausko (anksčiau Tunelio) gatvė dar XIX a. tapo [[Aukštieji Šančiai|Aukštųjų Šančių]] ąžuolyno riba.
eilutė 31 ⟶ 43:
Pokario metais sutankinus gyvenamuosius pastatus galutinai atskirtas Žaliakalnio Ąžuolynas nuo Aukštųjų Šančių dalies. [[1955]] m. architektas [[Vladimiras Zubovas (1909)|Vladimiras Zubovas]] parengė Ąžuolyno <ref>Antanas Tauras. Lietuvos TSR parkai. Vytauto parkas Kaune (1960 m. schema). V.: Mintis, 1966. - 18 psl.</ref>, [[1966]] m. – Dainų slėnio išplanavimo projektus. [[1967]] m. vienoje iš Girstupio slėnio įlankų įrengta Dainų slėnio vasaros estrada. Parodos kalne įkurtas Vytauto parkui priklausantis pramogų aikštynas, šokių paviljonas, kurį nugriovus [[1987]] m. pastatyta Kauno viešoji biblioteka (dab. [[Kauno apskrities viešoji biblioteka]])<ref>http://renginiai.kvb.lt/view_album.php?set_albumName=album10</ref>
▲[[Vaizdas:KTU Zmogaus seselio Saules laikrodis.jpg|thumb|right|Žmogaus šešėlio saulės laikrodis prie KTU rūmų]]
▲* [[Daliutė Ona Matulaitė|Dalios Matulaitės]] diplominis darbas „Stumbras“ (1969–1979 m., arch. A. Sasnauskas),
▲* [[Leonas Strioga|Leono Striogos]] „Poilsis“, „Motina su vaiku“, „Gulinti mergina“,
▲* Dalios Palukaitienės „Suktinis“,
▲* [[1993]] m. [[liepos 17]] d. Parodos ir Sporto gatvių ašyje atidengtas paminklas [[Steponas Darius|Stepono Dariaus]] ir [[Stasys Girėnas|Stasio Girėno]] skrydžiui atminti (skulptorius [[Juozas Šlivinskas|J. Šlivinskas]], inžinierius K. Linkus). Pastarasis įrengtas vietoje buvusio [[fontanas|fontano]] ir skulptūros „Suktinis“, iškeltos į Dainų slėnį.<ref>http://renginiai.kvb.lt/Kaunas-%96-pro-kra%F0totyrininko-Aleksandro-Pleska%E8iausko-%5B1921-06-06%961988-11-06%5D-fotoobjektyv%E0/Alb2_4 Fontanas ir skulptūra „Suktinis“ Ąžuolyne</ref>
▲* [[2004]] m. [[vasario 12]] d. šalia Kauno viešosios bibliotekos atidengtas [[armėnai|armėnų]] architektūros paminklas – [[chačkaras]].
▲* [[2009]] m. [[birželio 25]] d. prie KTU rūmų įrengtas žmogaus šešėlio [[saulės laikrodis]]<ref>http://www.ktu.lt/lt/apie_renginius/KTU_naujienos.asp?id=747</ref>.
[[2004]] m. pastatytas „Ąžuolyno“ sporto centro kompleksas (architektas V. Adomavičius, V. Vyšniauskienė, D. Čiuta).
eilutė 53 ⟶ 56:
=== A. Mickevičiaus slėnis ===
[[Vaizdas:Mickeviciaus akmuo2.jpg|thumb|right
[[Girstupis|Girstupio]] slėnyje, dabar vadinamu [[Adomas Mickevičius|Adomo Mickevičiaus]] vardu, poetas mėgdavo ilsėtis, semdavosi jėgų kūrybai. [[1823]] m. pavasarį draugai slėnį pavadino Adomo Mickevičiaus slėniu, o akmenyje, ant kurio poetas mėgdavo pasėdėti, iškalė inicialus „A. M.” ir metus „1823”. Ėmus per Kauną tiesti geležinkelį, buvo išleistas įsakymas surinkti visus Kauno apylinkių akmenis, bet kažkas šį akmenį paslėpė – užkasė upelio šlaite. Tik [[1918]] m. Girstupio vanduo per didelį potvynį išplovė jį. Akmuo buvo pastatytas į dabartinę vietą. Šiuo metu šis [[Adomo Mickevičiaus akmuo|akmuo]], dabar vadinamas Adomo Mickevičiaus vardu ir yra valstybės saugomas geologinis [[gamtos paveldo objektas]].
| |||