Karibų krizė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.3) (robotas Keičiama: en:Cuban missile crisis |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
'''Karibų krizė''', '''Kubos raketų krizė''' arba '''Spalio krizė''' (atitinkamai iš [[SSRS]], [[JAV]] ir [[Kuba|Kubos]] perspektyvos <ref>Sheldon M. Stern. The week the world stood still: inside the secret Cuban Missile Crisis. Stanford University Press, 2005, p. 17</ref>) – [[šaltasis karas|Šaltojo karo]] konfrontacijos tarp JAV ir SSRS pasireiškimas, vykęs [[1962]] m. [[spalio 14]]-28 dienomis. Jis laikomas vienu įtempčiausių Šaltojo karo laikotarpių, rizikavęs peraugti į didelio masto karinius veiksmus su [[branduolinis ginklas|branduolinio ginklo]] panaudojimu ir gresiančiu [[Abipusiai užtikrinta destrukcija|abipusiu susinaikinimu]].
1962 m. rugsėjį, po nepavykusių JAV operacijų, kuriomis siekta nuversti [[Fidelis Kastro|Fidelio Kastro]]
1962 m. spalio 14 d. JAV oro pajėgų žvalgybinis lėktuvas [[U-2]], skrisdamas virš Kubos, iš didelio aukščio darytose fotografijose užfiksavo bazių statymo įrodymus. SSRS pusantros savaitės atmetinėjo JAV reikalavimus pašalinti raketas, kol galiausiai buvo pereita prie slaptų derybų, pasibaigusių 1962 m. [[spalio 28]] d. Viešai paskelbtas susitarimas skelbė, kad už JAV pažadą niekada neįsiveržti į Kubą, sovietai išgabens raketas atgal į SSRS, leisdami jas patikrinti [[JTO|Jungtinių Tautų]] inspektoriams. Slaptoji susitarimo dalis taip pat įpareigojo JAV pašalinti ilgojo nuotolio raketas, esančias Turkijoje.
Eilutė 15:
6-ajame [[XX a.]] dešimtmetyje Kuboje egzistavusi JAV palaikoma [[Fulgencio Batista|Batistos]] diktatūra [[1959]] m. išvakarėse buvo nuversta partizaninio judėjimo, vadovaujama jauno, iš turtingų dvarininkų šeimos kilusio advokato [[Fidelis Kastras|Fidelio Kastro]]. Naujoji vyriausybė netrukus nacionalizavo amerikiečių žemės valdas ir didesnius kaip 400 ha vietinių savininkų dvarus, susidorojo su politiniais oponentais, suvaržė žodžio laisvę. Kubos ir JAV santykiai sparčiai blogėjo. [[1960]] m. vasarą JAV prezidentas [[Dvaitas Eizenhaueris]] pasirašė įstatymą, draudžiantį įvežti iš Kubos cukrų. Kastras atsakė nacionalizuodamas amerikiečių pramonės įmones, bankus, susisiekimo bei ryšių kompanijas, užmegzdamas glaudesnius ekonominius ir politinius santykius su SSRS. 1961 m. sausio mėn. JAV nutraukė su Kuba diplomatinius santykius.
Naujai išrinktas JAV prezidentas [[Džonas Kenedis]] jau rinkiminės kampanijos metu stipriai kritikavo susidariusią padėti, o atėjęs į valdžią palaikė slaptas žvalgybos operacijas (pavyzdžiui, įsiveržimą į [[Kiaulių įlanka|Kiaulių įlanką]] arba Kubos projektą), kuriomis nesėkmingai bandyta nuversti Kastro
1961 m. JAV įrengė ilgo nuotolio raketų (galinčių pasiekti [[Maskva|Maskvą]] ir kitus SSRS miestus) bazes Turkijoje ir Italijoje. Tai tapo viena iš priežasčių Chruščiovui atsakyti analogiškais veiksmais Kuboje.
== Krizės eiga ==
Sužinojęs apie raketų bazes Turkijoje, Chruščiovas savo artimiausiems patarėjams išreiškė rūpestį, kad JAV gali surengti išpuolį vos per kelias minutes, kai tuo tarpu sovietų raketoms pasiekti JAV teritoriją prireikia pusės valandos. Tuo remiantis buvo iškelta mintis įrengti panašias bazes Kuboje, kurios turėtų dvigubą paskirtį: apsaugotų Kastro
[[Vaizdas:U2 Image of Cuban Missile Crisis.jpg|thumb|220px|JAV žvalgybos nuotrauka, įrodžiusi raketinių bazių buvimą Kuboje.]]
| |||