Aramėjai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 4:
== Istorija ==
=== Migracijos ===
Vietovardžiai ''Aramu'', ''Armi'', ''Arame'' ir kiti Artimuosiuose Rytuose yra aptinkami nuo III tūkst. pr. m. e., tačiau pirmasis neginčytinas aramėjų etnonimo paminėjimas yra tik XII a. pr. m. e. [[Tiglat Pileseras I|Tiglat Pilesero]] įraše. Ankstyvieji aramėjai yra tapatinami su dykumų klajoklių gentimis, [[Mesopotamija|Mesopotamijos]] tautų vadinamomis '''Ahlamû''' („klajokliai“), ir turbūt giminingoms [[šasu]], kurias nuo XV a. pr. m. e. mini [[Senovės Egiptas|Egipto]] tekstai. Jau XIII a. pr. m. e. šie ahlamu siaubė prekybinius kelius tarp Babilonijos, Hetitų imperijos ir Egipto. Viena jų bazių buvo [[Džebel Bišris]], netoli senovinio Mario miesto, tuometiniuose šaltiniuose vadinamas Ahlamu kalvomis.
=== Valstybės ===
Nuo XII a. pr. m. e. aramėjai pasinaudojo tuometinių imperijų nusilpimu ir migravo į Derlingąjį pusmėnulį
[[Vaizdas:Neohitites.png|thumb|left|Aramėjų valstybės VIII a. pr. m. e.]]▼
▲Nuo XII a. pr. m. e. aramėjai pasinaudojo tuometinių imperijų nusilpimu ir migravo į Derlingąjį pusmėnulį, ypač į [[Asirija|Asiriją]] šiaurėje ir Siriją vakaruose. Iki tol dauguma šių regionų buvo apgyvendinti senesnių gyventojų, [[amoritai|amoritų]], tautų. Aramėjai niekada neturėjo vieningos imperijos. Vietoj to, jie kūrė [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]] išsimėčiusias nepriklausomas karalystes (vadinamas [[siro-hetitai|siro-hetitų valstybėmis]]). Svarbiausios šių karalysčių buvo:
Dalis aramėjiškai kalbančių genčių, vadinamų [[chaldėjai]]s, migravo į pietinę [[Babilonija|Babiloniją]] ([[Jūržemė]]s regioną), kur pelkėtose žemumose susikūrė 6 jų kunigaikštystės: Bit Yâkin, Bit Dakuri, Bit Adini, Bit Amukkani, Bit Shilani, Bit Šaalu. Čia chaldėjai greitai perėmė vietinę kultūrą ir akadų kalbą. VII a. pr. m. e. jie Babilonijoje sukūrė [[Naujoji Babilono karalystė|Naująją Babilono karalystę]], kuri dar žinoma kaip Chaldėjų dinastija.
Aramėjai migravo ir į [[Asirija|Asiriją]] šiaurėje. Ten jie įkūrė savo valstybę [[Bit Bahiani]] su sostine [[Guzana|Guzanoje]].
▲[[Vaizdas:Neohitites.png|thumb|left|Aramėjų valstybės Sirijoje VIII a. pr. m. e.]]
Labiausiai aramėjų migracijų įtaka buvo pastebima Sirijoje (vakaruose), kuri iki tol buvo apgyvendinta aramėjams lingvistiškai giminingų ([[amoritai|amoritų]]) tautų. Čia jie sukūrė smulkias karalystes, vadinamas [[siro-hetitai|siro-hetitų valstybėmis]]. Svarbiausios šių karalysčių buvo:
* [[Bit Gabari]] – valstybė su sostine [[Samalis|Samalyje]];
* [[Bit Adini]] – valstybė su sostine [[Til Barsipas|Til Barsipe]];
eilutė 27 ⟶ 31:
Nuo VIII a. pr. m. e. aramėjai nebeturėjo savo valstybingumo. Jų karalystės buvo valdomos didesnių imperijų: [[Naujoji Asirijos imperija|Asirijos]], [[Naujoji Babilono karalystė|Babilono]], [[Achemenidai|Achemenidų]]. Šiose imperijose, siekiant nutautinti, aramėjai buvo neretai perkeliami, tremiami. Jie greitai asimiliavosi su kitomis tautomis, perėmė jų kultūrą.
Nepaisant to, [[aramėjų kalba]] gausios diasporos ir prekybinių tinklų dėka jau [[VII a. pr. m. e.]] tapo ''lingua franca'' visuose [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]]. Šia kalba buvo daroma vis daugiau oficialių įrašų. Jau [[III a. pr. m. e.]] [[akadų kalba]], iki tol pagrindinė Artimųjų Rytų kalba, kasdieniniame gyvenime buvo visiškai ištumta aramėjų kalbos, ir naudota tik moksliniuose tekstuose. Aramėjų kalbos veikiama susiformavo ir [[nabatėjų kalba]], naudota kaip ''lingua franca'' [[Arabijos pusiasalis|Arabijoje]]. Šią kalbą [[247 m. pr. m. e.]] oficialia padarė ir [[Aršakidai]] savo didelėje imperijoje, siekusioje [[Indijos subkontinentas|Indiją]].
Po to, kai Artimuosius Rytus [[IV a. pr. m. e.]] nukariavo [[Makedonijos imperija]], o vėliau valdė [[Seleukidų imperija]], aramėjų kalba išliko svarbiausia bendravimo kalba regione, greta [[graikų kalba|graikų kalbos]].
{{Senovės Sirijos valstybės}}
| |||