Žygimantas Augustas: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 156 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
nėra keitimo aprašymo
 
=== Ž. Augusto reikšmė Lietuvai ===
 
Anot tarpukario istoriko A. Šapokos, Ž. Augusto darbai Lietuvoje buvo labai reikšmingi. Jo laikais įvyko ne tik persivertimas iš užplūdusio [[Protestantizmas|protestantizmo]] atgal į [[katalikybė|katalikybę]], ne tik pradėjo kilti [[švietimas]] (jėzuitai ėmė kurti mokyklas), bet įvyko daug pakitimų tiek valstybės santvarkoje, tiek visuomenėje, tiek ūkyje. Buvo įvykdyta [[valakų reforma]], bajorija gavo lenkiškus savivaldybės organus ir teismus, pagaliau buvo sudaryta unija su Lenkija. Vis tai buvo svarbūs faktai, kurie vėlesniajai Lietuvos istorijai turėjo labai didelę reikšmę.
 
Kiek kitaip mano dabartiniai istorikai. Šiaip jau indiferentiškas tikėjimo klausimais Žygimantas Augustas, veikiamas jo lietuviškame dvare susitelkusių Reformacijos pasekėjų, buvo pradėjęs rodyti reformacijai dėmesį. Bet Barboros karūnavimas Lenkijoje (1550 m.) nulėmė, kad Žygimantas Augustas liko katalikas.
 
Derybų dėl [[Liublino unija|Liublino unijos]] metu, Žygimantas Augustas buvo visiškai pasidavęs lenkų spaudimui. 1568 m. lietuvių delegacijai Žygimantas Augustas buvo išdavęs privilegiją su pažadu apsaugoti Lietuvos valstybę, o nutarimus laikyti galiojančius tik su Lietuvos antspaudais. Bet 1569 vasario 28, lenkams atkakliai primetinėjant Lietuvos inkorporaciją reiškiančias sąlygas, Žygimantas Augustas paskelbė, kad išspręs unijos reikalą pagal lenkų projektą. Lietuvių delegacija jau buvo įspėjusi, kad jei bus kalbama apie Lietuvos inkorporaciją, jie išvyks iš seimo ir savo žodį tęsėjo.
 
Laužydamas priesaiką Lietuvai nemažinti jos teritorijos, Žygimantas Augustas ir lenkai per kelis mėnesius atplėšė nuo Lietuvos iš pradžių Palenkę, po to Voluinę ir Kijevo bei Braclavo (Podolės) vaivadijas. Tokiu būdu lietuviai buvo priversti atnaujinti derybas ir 1569 liepos 1d. buvo sudaryta [[Liublino unija]], Lenkiją praplečiant, o Lietuvą lemtingai susilpninant. Lietuviai nuo šiol nebegalėjo blokuoti karaliaus rinkimų, į juos neatvykdami. O Lenkai ne tik atplėšė didžiules teritorijas, bet dar gavo teisę įsigyti žemės ir pareigybių Lietuvoje .
 
Valakų reforma sustiprino žemvaldžių padėtį, padidindama pajamas, bet susilpnino miestiečius, o valstiečius apskritai įbaudžiavino ir nustūmė nuo švietimo. Lietuviško švietimo poreikis ir knygų leidyba lemtingai atsiliko nuo lenkiško. Suintensyvėjo raštingų Lietuvos gyventojų kultūrinė polonizacija. Ūkis pasuko į žaliavų priedėlio prie Europos ūkio būklę, nereikalaujančią inovacijų ir neskatinančią pramonės vystymosi.
 
== Šaltiniai ==
 
A. Šapoka, Lietuvos istorija; Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, Kaunas, 1936 m. ISBN 5-420-00631-6
 
Z. Kiaupa, Lietuvos valstybės istorija; Baltos lankos, Vilnius, 2004 m. 311p. ISBN 9955-584-63-7
 
 
{{start box}}
89

pakeitimai