Georgijus Lvovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 19:
}}
 
'''Georgijus Lvovas''' ({{ru|Гео́ргий Евге́ньевич Львов}}, [[1861]] m. [[lapkričio 2]] d. [[Dresdenas|Dresdene]] – [[1925]] m. [[kovo 7]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]]) – [[Rusijos imperija|Rusijos]] valstybės veikėjas, pirmasis Rusijos Laikinosios vyriausybės [[ministras pirmininkas]].{{šaltinis|{{VLE|XIII|719||Lvov Georgij (GeorigijusGeorgijus Lvovas)}}}}
 
== Biografija ==
Gimė kunigaikščio J. Lvovo šeimoje. Netrukus po Georgijaus gimimo, šeima pervažiavo į [[Tula|Tulos]] guberniją. [[1885]] m. baigė [[Maskvos universitetas|Maskvos universiteto]] [[Maskvos universiteto Teisės fakultetas|Teisės fakultetą]]. Dirbo Tulos gubernijos teismuose ir žemietijoje (zemstvoje). [[Rusijos-Japonijos karas|Rusijos ir Japonijos karo]] metu organizavo paramą [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos kariuomenei]]. Nuo [[1905]] m. [[Kadetai (partija)|kadetų]] partijos narys. Buvo išrinktas į pirmąją [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Rusijos Valstybės Dūmą]]. Rėmė persikeliančius į [[Sibiras|Sibirą]] ir [[Rusijos Tolimieji Rytai|Tolimuosius Rytus]] asmenis. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu vadovavo Žemietijų ir miestų sąjungų jungtiniam komitetui, kuris rėmė kariuomenės aprūpinimą. [[1917]] m. [[kovo 15]] d. imperatorius jį paskyrė Rusijos Laikinosios vyriausybės ministru pirmininku, o [[kovo 23]] d. tapo ir vidaus reikalų ministru. [[Liepos 21]] d., po masinių bolševikų organizuotų neramumų, atsistatydino iš visų pareigų. Naujuoju Laikinosios vyriausybės vadovu tapo [[Aleksandras Kerenskis]]. Po [[Spalio revoliucija|Spalio perversmo]] G. Lvovas apsigyveno [[Tiumenė|Tiumenėje]]. [[1918]] m. žiemą bolševikų buvo suimtas, pervežtas į [[Jekaterinburgas|Jekaterinburgą]], kur netrukus pasirašius pasižadėjimą neišvykti, buvo paleistas. Tačiau G. Lvovas pasitraukė į Čekoslovakų korpuso užimtą [[Omskas|Omską]], kuriame veikė Laikinoji Sibiro vyriausybė. Ji G. Lvovui pavedė susitikti su [[JAV prezidentas|JAV prezidentu]] [[Woodrow Wilson|V. Vilsonu]] ir derėtis dėl pagalbos su bolševikais kovojantiems [[baltagvardiečiai|baltiesiems]]. [[1918]] m. spalį nuvykęs į [[JAV]], G. Lvovas turėjo grįžti į [[Paryžius|Paryžių]], kuriame prasidėjo [[Paryžiaus taikos konferencija|Taikos konferencija]]. Nuo 1918 m. iki [[1920]] m. vadovavo Rusijos politiniam pasitarimui, organizacijai rėmusiai baltųjų judėjimą. Dirbo amatininko darbus, parašė [[atsiminimai|atsiminimus]]. Palaidotas Paryžiaus stačiatikių kapinėse.
 
== Šaltiniai ==