02:51, 25 kovo 2012 versija taisyti Liutaurasu (aptarimas \| indėlis) 5 609 keitimai →‎Galerija ← Prieš tai darytas keitimas		19:29, 13 liepos 2012 versija taisyti anuliuoti Savėjas (aptarimas \| indėlis) 89 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 6: Ansamblis laikomas vienu geriausių brandžiojo [[barokas\|baroko]] pavyzdžių [[Šiaurės Europa\|Šiaurės]] ir [[Rytų Europa\|Rytų Europoje]]. Tai vienas iš dviejų [[Lietuva\|Lietuvoje]] išlikusių vienuolynų ir bažnyčių ansamblių (kitas [[Tytuvėnai\|Tytuvėnuose]]). Pagrindiniai pastatai sugrupuoti simetriškai pagal išilginę kompozicinę vakarų-rytų krypties ašį, prie kurios išdėstyti pastatai (foresterija, oficinos, vienuolynas, eremo nameliai). Svarbiausias ansamblio akcentas – [[Kauno Švč. M. Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčia\|Marijos apsilankymo pas Elžbietą bažnyčia]]. Ji barokinė, lotyniško kryžiaus plano, turi šešiabriaunį 53 m aukščio kupolą (su žibintu ir kryžiumi). Pietų fasade įrengtas [[saulės laikrodis]]. Vienuolyno korpusai (kartu su galerijomis) 1-2 aukštų. Jų sienos tinkuotos, langų ir durų apvadai pilko smiltainio. <ref>{{TLE\|3\|- 336-337\|[[Stefanija Čerškutė]]\|Pažaislio vienuolynas}}</ref> Pagrindinę ansamblio teritoriją juosia 2,5 m aukščio vientisa mūro tvora, dengta čerpėmis. Komplekso planas primena vienuolių kamaldulių herbą – du balandžius, geriančius iš vienos taurės. <ref>Rimantė Tamoliūnienė. Baroko pilnatis Pažaislio vienuolyno ansamblyje: „Jei esi geras, išeik geresnis“. // Nemunas, 2004 m. birželio 10 d., nr. (9-450) [http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(69);Article(1174);]</ref> == Istorija == Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pastatytas [[XVII amžius\|XVII]]–[[XVIII amžius\|XVIII]] a. funduojant [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė\|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] Didžiajam kancleriui [[Kristupas Zigmantas Pacas \|Kristupui ~~Zigmantui~~Žygimantui Pacui]]. [[1660]] m. jis kreipėsi į [[Kamendulai\|Kamaldulių ordino]] vyresnybę [[Roma\|Romoje]], raštu pasižadėdamas finansuoti vienuolyno ir bažnyčios statybą Lietuvoje. Netrukus, gavęs aukščiausiosios bažnytinės vadovybės palaiminimą, kartu su architektu ir keliais [[Krokuva\|Krokuvos]] Bielianų kamaldulių vienuoliais netoli Kauno surado planuojamam statyti vienuolynui tinkamą vietą – Pažaislį. Šią gražią miškingą vietovę K.[[Kristupas Z.Zigmantas Pacas \|Kristupas Žygimantas Pacas]] nupirko iš Kauno žemės teisėjo Samuelio Oborskio ir pavadino Ramybės (Taikos) kalnu (''Mons Pacis''). <ref>Stasys Meškauskas. Pažaislis. - V.: Mintis, 1983.</ref> Ansamblis buvo statomas iš degtų plytų. Apdailai naudotas [[smiltainis]], [[marmuras]], medis, spalvotieji metalai. Pagal iš anksto pateiktus brėžinius juodo ir rausvo marmuro gaminiai buvo ruošiami netoli Krokuvos esančiose marmuro laužyklose ir sausumos bei vandens keliais gabenami pro [[Varšuva\|Varšuvą]], [[Dancingas\|Dancingą]], [[Karaliaučius\|Karaliaučių]] į Pažaislį. Eilutė 15: Sakralinį kompleksą kūrė [[Italija\|Italijos]] menininkai: architektai Džambatista Fredianis (''Frediani''), broliai Pjetras ir Karlas Putiniai (''Puttini'') (nuo [[1674]] m.). Skulptorius iš [[Lombardija\|Lombardijos]] Džovanis Merlis (''Merli'') 1674–[[1676]] m. figūriniais ir ornamentiniais stiuko lipdiniais dekoravo interjerą, vokiečių kilmės Mikalojus Volšeidas (''Wolscheid'') sukūrė bažnyčios fasado ir Didžiųjų vartų skulptūras. Dailininkas iš [[Florencija\|Florencijos]] Mikelandželas Palonis (''Palloni'') nutapė 140 įvairaus dydžio ir siužetų freskų, paveikslus altoriams bei portretus, o Džuzepė Rosis (''Rossi'') sukūrė bažnyčios kupolo freską. [[1664]] m. [[lapkričio 3]] d. įvyko iškilminga vienuolyno fundacija ir akto pasirašymas. Fundatorius bažnyčią numatė kaip savo šeimos [[mauzoliejus\|mauzoliejų]], kuris įrengtas po prieangiu, taip išreiškiant nusižeminimą ir nuolankumą Dievui. [[1667]] m. pašventintas bažnyčios kertinis akmuo. [[1681]] m. baigta bokštų statyba. K.[[Kristupas Z.Zigmantas Pacas\|Kristupas Žygimantas Pacas]] mirė [[1684]] m., nebaigęs vienuolyno statybos. Jo pradėtą darbą tęsė giminaitis [[Mykolas Kazimieras Pacas]]. Apie [[1696]] m. baigta bažyčios statyba, [[1712]] m. užbaigti apdailos darbai, 1712 m. [[spalio 15]] d. konsekravo [[Vilniaus vyskupas]] Konstantinas Bžostovskis. [[Vaizdas:Pazaislis Lithuania Kaunas.jpg\|thumb\|150px\|Bažnyčios freskos]] Eilutė 30: Pokario metais vienuolyne veikė Lietuvos centrinis archyvas, vėliau – senelių namai, nuo [[1950]] m. respublikinė psichoneurologinė ligoninė. [[1964]] m. bandyta įkurti Kauno turistinę bazę. [[1967]]–[[1992]] m. vienuolyne veikė [[NČDM\|Valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus]] filialas. 1992 m. pastatai grąžinti Šv. Kazimiero kongregacijos seserims. Nuo [[1996]] m. kasmet rengiami Pažaislio muzikos festivaliai. [[2000]] m. [[liepos 15]] d. sugrąžintas ~~„Kamaldulių Dievo motinos“~~http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Kamalduliu_Dievo_Motina.jpg paveikslas (dar vadintas „Gražiosios meilės motina su kūdikiu“, XVII a.), o[[rugsėjo 12]] d. Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis paskelbtas kultūros paminklu. <ref>http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1352</ref> [[2004]] m. išleista proginė 50 litų sidabrinė moneta (dail. Marius Zavadskis, Rytas Jonas Belevičius). <ref>http://www.lb.lt/lt/banknotai/progines_pazaislis.html</ref> [[2007]] m. išleistas [[pašto ženklas]] (dail. Giedrė Luzinienė). <ref>http://www.post.lt/katalogas/item_details.php3?item_id=1143&parent_id=200</ref> == Meno vertybės == Ansamblio pastatuose išlikę apie 140 įvairaus dydžio [[freska\|freskų]]. Skirtingose patalpose: bažnyčios prieangyje, presbiterijoje, koplyčiose, vienuolių chore, zakristijoje, kapitulos salėse ieškota individualios kompozicijos, kiekvienoje iš jų pastebimas skirtingas sienų, skliautų ir freskų koloritas. Sudėtingos ir įvairialypės ikonografijos svarbiausia tema – Marijos išaukštinimas. Tikinčiųjų ypač vertinamas „Marijos su Kūdikiu” paveikslas (šiuo metu saugomas [[Kauno arkikatedra bazilika\|Kauno arkikatedroje bazilikoje]]). Nežinomo flamandų dailininko XVII a. I pusėje nutapytame ovalios formos paveiksle [[Marija]] vaizduojama sėdinti ir ant kelių laikanti kūdikį. Vienuolyne yra 6 M. A. Palonio tapyti molbertiniai paveikslai, tarp jų – fundatoriaus K.[[Kristupas Zigmantas Pacas \|Kristupo Žygimanto Paco]] ir jo žmonos Klaros Izabelės portretai. Šiauriniame bokšte pakabinti du bažnyčios ir šv. Romualdo titulų varpai, [[1676]] m. nulieti garsaus XVII a. varpų liejiko Jono Delamarso. == Legendos ==

Pažaislio vienuolynas: Skirtumas tarp puslapio versijų