02:04, 27 gruodžio 2011 versija taisyti Vilensija (aptarimas \| indėlis) 54 938 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		19:22, 13 liepos 2012 versija taisyti anuliuoti Savėjas (aptarimas \| indėlis) 89 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 20: == Istorija == [[XVII a.]] viduryje minimas Pažaislio [[dvaras]], priklausęs Oborskiams. LDK kancleris [[Kristupas Zigmantas Pacas\|Kristupas Žygimantas Pacas]] [[1664]] m. nupirko iš Kauno žemės teismo teisėjo Samuelio Oborskio Pažaislio dvarą ir dovanojo jį vienuoliams [[Kamendulai\|kamalduliams]], taip pat įsipareigojo duoti 40 000 zlotų 12 vienuolių išlaikymui. Pirmiausia pastatyti vienuolių atsiskyrėlių (emeritų) mediniai nameliai ir Šv. Onos bažnytėlė. [[1667]] m. rudenį padėtas [[Kauno Švč. M. Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčia\|mūrinės bažnyčios]] kertinis akmuo. [[XVII a.]] viduryje minimas Pažaislio [[dvaras]], priklausęs Oborskiams. [[1664]] m. įsteigtas [[Pažaislio vienuolynas\|kamaldulių vienuolynas]]. Šiam vienuolynui Pacas užrašė Pažaislio žemes su kaimais, miškais, ežerais, paskyrė 40 000 auksinų. [[1667]] m. rudenį padėtas [[Kauno Švč. M. Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčia\|mūrinės bažnyčios]] kertinis akmuo. Po [[1831 m. sukilimas\|1831 m. sukilimo]] numalšinimo caro [[Nikolajus I\|Nikolajaus I]] įsakymu [[1832]] m. vienuolynas uždarytas ir perduotas pravoslavų vienuoliams. Lietuvai atgavus nepriklausomybę [[1920]] m. Pažaislyje įsikūrė iš [[Čikaga\|Čikagos]] atvykusios seserys kazimierietės.▼ ▲[[XVII a.]] viduryje minimas Pažaislio [[dvaras]], priklausęs Oborskiams. [[1664]] m. įsteigtas [[Pažaislio vienuolynas\|kamaldulių vienuolynas]]. Šiam vienuolynui Pacas užrašė Pažaislio žemes su kaimais, miškais, ežerais, paskyrė 40 000 auksinų. [[1667]] m. rudenį padėtas [[Kauno Švč. M. Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčia\|mūrinės bažnyčios]] kertinis akmuo. Po [[1831 m. sukilimas\|1831 m. sukilimo]] numalšinimo caro [[Nikolajus I\|Nikolajaus I]] įsakymu [[1832]] m. vienuolynas uždarytas ir perduotas pravoslavų vienuoliams. Lietuvai atgavus nepriklausomybę [[1920]] m. Pažaislyje įsikūrė iš [[Čikaga\|Čikagos]] atvykusios seserys kazimierietės. [[1946]] m. prijungtas prie Kauno miesto. [[1951]]–[[1964]] m. Pažaislyje buvo psichoneurologijos ligoninė. Iki pastatant [[Kauno HE]] beveik visas Pažaislis buvo į šiaurės rytus nuo vienuolyno {{coord\|54\|52\|50\|N\|24\|01\|40\|E\|region:LT-KU_scale:50000\|name=Senasis Pažaislis}}. eilutė 36 ⟶ 38: * Pažaislyje palaidotas italų architektas [[Liudvikas Fredas]]. Vienuolyną statė 12 metų, vėliau tapo broliu kamalduliu. * Pažaislyje palaidotas italų architektas Karlo Putini (m. [[1682]]) * Pažaislio bažnyčios rūsyje palaidoti fundatoriai [[Kristupas Zigmantas Pacas\|Kristupas Žygimantas Pacas]] (1621–1684) ir jo žmona Klara Genovefa Izabelė grafaitė de Maiji (Mailly) Laskaris (m. [[1685]]) * Vienuolyną po brolio mirties statė Karlo Putini brolis Pietro Putini. Taip pat padėjo statyti architektai Joanes Merli, Peretti, Mikalojus Wohlscheidas. Po [[Kristupas Zigmantas Pacas\|Kristupo ~~Zigmanto~~Žygimanto Paco]] mirties darbus tęsė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sekretorius [[Mykolas Kazimieras Pacas]]. Jam talkino italai tapytojai Delbent, Mykolas Archangelas Palloni da Campi. Vienuolyno statybos darbus parėmė Vilniaus vyskupai Kazimieras Ancuta ir Konstantinas Bžostovskis, pašventinęs bažnyčią [[1712]] m. * [[1828]]–[[1829]] m. vienuolyne gyveno lietuvių poetas [[Antanas Strazdas]]. * Pažaislio vienuolyne [[1837]] m. ir [[1847]] m. lankėsi Rusijos caras [[Nikolajus I]].

Pažaislis: Skirtumas tarp puslapio versijų