Azerbaidžanas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.2+) (robotas Keičiama: la:Atropatene (res publica) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 45:
== Istorija ==
{{Senovės Persijos istorija}}
''Senovės istorija iki Islamo atėjimo: [[Senovės Persijos istorija]], [[Medija]]''
Istorinis [[Azerbaidžanas (regionas)|Azerbaidžano regionas]] yra kur kas didesnis nei dabartinė valstybė: jis buvo suprantamas kaip teritorija, besiribojanti su Didžiąja Armėnija, Turkijos ir Irano [[Kurdistanas|Kurdistanu]], Persijos [[Gilanas|Gilanu]] ir [[Talyšas|Talyšu]]. Pagal vieną iš versijų Irano Azerbaidžano provincija visada buvo laikoma teritorija į pietus nuo [[Araksas|Arakso]] upės, kaip žymima daugumoje enciklopedijų iki 1918 m. Tik po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] dalyje istorinio regiono susikūrusi nauja nepriklausoma vyriausybė draugiška [[
=== Senovės istorija ===
Eilutė 56:
=== Islamiška istorija ===
{{Azerbaidžano istorija}}
VIII a. užkariavo [[arabai]], kurie pastatė [[Derbentas|Derbento]] tvirtovę. Tuo metu čia paplito [[islamas]]. VIII–X a. čia buvo vienas iš svarbių prekybos taškų – [[Barda|Bardos]] miestas. XI a., visą Didįjį Iraną užkariavus [[Seldžiukai|Seldžiukams]], keitėsi regiono tautinė sudėtis:
=== Rusijos įtakoje ===
[[Petras I|Petro I-ojo]] laikais, [[XVIII a.]] pirmoje pusėje, Rusija užkariavo didžiąją dalį [[Persija (regionas)|Persijos]] teritorijos [[Kaukazas|Kaukazo]] regione, įskaitant ir šiaurinį Azerbaidžaną. Vėliau iš čia buvo išstumti ir vėl užėmė šalį [[1828]] m., pagal Turkmančajaus sutartį. [[XIX a.|XIX]]
[[1907]]–[[1917]] m. pagal sutartį su [[Anglija]] Rusija laikė visą Azerbaidžano regioną savo įtakos sfera, gavo koncesiją Džulfos-Tabriso-Urmijos geležinkeliui, laikė čia savo kariuomenę. Dėl to per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] [[Turkija]] įsiveržė į Azerbaidžaną ir užėmė [[Tabrisas|Tabrisą]]. Po [[1917]] m. Vasario revoliucijos Azerbaidžanas su [[Gruzija]] ir [[Armėnija]] sudarė Užkaukazės federaciją. Pradėta organizuoti sava kariuomenė, visų pirma turėjusi ginti sienas nuo turkų įsiveržimo, tačiau jų sulaikyti nepavyko. Žlugus [[Užkaukazės Demokratinė Federacinė Respublika|Užkaukazės federacijai]], [[1918]] m. [[gegužės 28]] d. Azerbaidžanas pasiskelbė nepriklausoma [[Azerbaidžano Demokratinė Respublika|Azerbaidžano Demokratine Respublika]]. Bolševikų ir armėnų spaudžiamas Azerbaidžanas pasikvietė į pagalbą Turkiją, kuri [[1918]] m. [[rugsėjo 15]] d. užėmė [[Baku]], tačiau [[lapkričio 10]] d. pradėjo evakuotis. Tuomet Baku užėmė [[anglai]]. [[1918]] m. [[gruodžio 4]] d. buvo sušauktas pirmasis parlamentas. Pradėta intensyviai organizuoti armija, kuri [[1919]] m. rugpjūčio mėn. kiek praplėtė Azerbaidžano sienas (Lenkorano žygis). [[1919]] m. [[sausio 8]] d. Azerbaidžanas pasiuntė savo delegaciją į Paryžiaus taikos konferenciją, [[1920]] m. [[sausio 12]] d. buvo pripažintas ''de facto''. Po to, kai [[1919]] m. [[lapkričio 20]] d. iš Azerbaidžano ėmė evakuotis anglai, nuo bolševikų Azerbaidžaną dengė Denikino armija, tačiau jai pralaimėjus, Raudonoji Armija [[1920]] m. [[sausio 27]] d. užėmė Baku, o netrukus įsigalėjo visame Azerbaidžane.
Eilutė 67:
=== Nepriklausomybė ===
Azerbaidžanas tapo nepriklausoma valstybe po [[SSRS|Tarybų Sąjungos]] žlugimo [[1991]] m.
== Politinė sistema ==
Prezidentinė respublika. Per paskutinius parlamento rinkimus Europos Tarybos stebėtojai nustatė daug rinkimų įstatymo pažeidimų.
== Administracinis suskirstymas ==
Azerbaidžanas yra suskirstytas į:
Eilutė 91:
Azerbaidžanas išsidėstęs [[Užkaukazė]]s regiono rytuose, prie vakarinio [[Kaspija|Kaspijos jūros]] kranto. Apie pusę šalies ploto užima kalnai: šiaurėje iškilęs [[Didysis Kaukazas|Didžiojo Kaukazo]] kalnagūbris, kuriame yra aukščiausia šalies vieta – [[Bazardiuziu]] kalnas (4466 m). Pietvakariuose iškilę [[Mažasis Kaukazas|Mažojo Kaukazo kalnai]], o pietryčiuose – [[Talyšo kalnai]], kuriuos nuo Kaspijos skiria [[Lenkoranės žemuma]]. Centrinę Azerbaidžano dalį užima [[Kuros-Arakso žemuma]].
Būdingas daugiausia subtropinis [[klimatas]]. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo 0 °C iki +3 °C lygumose ir nuo +3 °C iki
Svarbiausia šalies upė [[Kura]] su intakais [[Araksas|Araksu]], [[Alazanis|Ganychu]], [[Joris|Gabyru]], [[Terteras|Terteru]]. Keletas neilgų upių įteka į Kaspiją ([[Samuras]], Sumgaitas, Kubialčajus). Kalnuose telkšo keletas nedidelių ežerų (didžiausias – [[Sarysu]], 67 km²), o Kuros slėnyje įrengtas didelis [[Mingečauro tvenkinys]].
Eilutė 98:
== Ekonomika ==
Svarbiausia Azerbaidžano ekonomikos šaka yra naftos pramonė. Auginamos [[Avis|avys]], ožkos, kupranugariai.
== Demografija ==
[[Vaizdas:Azerigirls.JPG|thumb|right|255px|Tautinį šokį šokančios
Etninė sudėtis (1999 m. surašymo duomenys)<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/aj.html CŽV faktų knyga:
* [[azerbaidžaniečiai]] – 90,6 %
* [[lezginai]] – 2,2 %
* [[rusai]] – 1,8 %
* [[armėnai]] – 1,5 % (beveik visi gyvena [[Kalnų Karabachas|Kalnų Karabache]] – atsiskyrusioje ir faktiškai nepriklausomoje
* [[talyšai]] – 1 % (talyšų nacionalistai mano, kad iš tikrųjų jų yra daugiau)<ref>[http://www.cria-online.org/5_4.html Disputed number of Talysh in Azerbaijan].</ref><ref>[http://books.google.com/books?id=NwvoM-ZFoAgC&pg=PA674&lpg=PA674&dq=%22Talysh+nationalists%22&source=web&ots=8aLgM9V1qo&sig=_-x9bspkEfCVjmJDiavECJZAuKg&hl=en&sa=X&oi=book_result&resnum=5&ct=result Reasons for the dispute around the number of Talysh in Azerbaijan]: ''One Europe, Many Nations: A Historical Dictionary of European National Groups'', by James Minahan, Greenwood, 2000,
ISBN 0-313-30984-1, ISBN 978-0-313-30984-7, p. 674 (viewable on [[Google Books]]).</ref>
Eilutė 118:
* kiti – 1 %
Pasiskirstymas pagal kalbas atspindi etninę sudėtį: 90,3 % kalba [[azerbaidžaniečių kalba|
Daug rusų ir armėnų paliko šalį [[XX amžiaus 9-as dešimtmetis|devintame XX amžiaus
[[Vaizdas:Bibi Heybat Mosque Baku 1.jpg|thumb|200px|Mečetė [[Baku]] mieste]]
Azerbaidžanas neturi jokios oficialios religijos, konstitucija garantuoja tikėjimo laisvę. Pasak 1995 m. surašymo, 93,4 % gyventojų yra [[musulmonai]] (tarp jų 85 % yra [[šiitai]], 15 % – [[sunitai]]), 4,8 % – [[stačiatikiai]] ir 1,8 % – kitų religijų atstovai. Tiesa, šie duomenys rodo tik priskyrimą religijai. Realybėje daug žmonių nepraktikuoja jokios religijos.<ref name="CIA"/>
Eilutė 131:
== Kultūra ==
Didžiąją dalį Azerbaidžano gyventojų sudaro [[azerbaidžaniečiai]], bet yra ir tautinių mažumų, kurios gyvena skirtingose šalies dalyse ir taip pat daro įtaką šalies kultūrai.
| |||