Kamuolinis žaibas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Juodasis žaibas: ištrinu itin abejotiną pastraipą |
Nors gal kas ras šaltinių |
||
Eilutė 36:
=== Nanobaterijų teorija ===
Olegas Mešcherijakovas hipotezėje teigė, kad kamuolinis žaibas yra sudarytas iš nano ir submikrometrinių dalelių, kurių kiekviena veikia kaip baterija. Paviršinė iškrova šiose baterijose sudaro trumpą jungimąsi, dėl kurio atsiradusi elektros srovė ir formuoja kamuolinį žaibą.
== Juodasis žaibas ==
{{šaltiniai}}
'''Juodasis žaibas''' – kamuolinio žaibo atmaina: 10-30 cm skersmens rutulys, juodos, rudos, pilkšvos ar metališkos spalvos. Juodieji žaibai sklando ore, kartais pakimba medžiuose, ant stiebų, stogų, metalinių paviršių, atrodo lyg gumbai ar purvo gniužulai. Pabandžius nukrapštyti ar numušti, juodieji žaibai įkaista ir sprogsta. Jie pasirodo kartu su paprastu linijiniu žaibu arba po jo.
Juodojo žaibo atsiradimas aiškinamas ore susidarančiomis molekulinėmis aeorozolinėmis konglomeracijomis. Jos atsiranda atmosferos orą veikiant [[Saulė]]s bei [[Kosminiai spinduliai|kosminiams spinduliams]], debesų elektriniams laukams, paprastiems žaibams ir kitokiems fizikiniams ar cheminiams veiksniams. Ore atsiranda chemiškai aktyvių dalelių, turinčių teigiamą ir neigiamą krūvį – [[Jonas (dalelė)|jonų]], bei aerozolių. Tam tikromis sąlygomis tos dalelės gali sudaryti kondensacijos branduolius, kurie vėliau virsta molekuliniais aerozoliniais konglomeratais. Chemiškai aktyvios konglomerato dalelės gali reaguoti, tada jis įkaista ir tampa kamuoliniu žaibu, galinčiu sprogti. Tačiau paprastasis kamuolinis žaibas šviesdamas gyvuoja tik kelias minutes, o juodasis žaibas išlieka daug ilgiau. Artėjant prie jo lėktuvui, juodasis žaibas virsta paprastu kamuoliniu arba sprogsta. Naktį jis praktiškai nematomas, sunkiai aptinkamas ir radiolokaciniais prietaisais. Juodasis žaibas atsiranda ten, kur teoriškai neįmanoma atsirasti žaibams, Jį galima supainioti su skrendančiu paukščiu.
== Šaltiniai ==
| |||