Celibatas katalikybėje: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Nomad pervadino puslapį Celibatas krikščionybėje į Celibatas katalikybėje |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
'''Celibatas''' ({{lot|caelibatus, caelebs}} 'nevedęs') - Romos [[katalikai|katalikų]] dvasininkams privaloma viengungystė<ref>[http://www.zodziai.lt/lib/description.php?id=3626 Tarptautinių žodžių žodynas]. Žiūrėta 2007-08-18.</ref>, lytinio [[asketizmas|asketizmo]] forma. Celibatui būdingas visiškas [[lytinis susilaikymas]] ir [[skaistumas]] (neleidžiama bet kokia su seksualumu susijusi veikla – net ir [[masturbacija]] ar su [[seksas|seksu]] susijusios mintys).
== Celibatas Katalikų
[[Katalikų Bažnyčia|Katalikų bažnyčioje]] celibato pažadą duoda šventinamieji į [[diakonas|diakonus]] (išskyrus pasauliečius diakonus), o [[kunigas|kunigystės]] šventimų metu šis pažadas dar kartą pakartojamas. [[vienuolis|Vienuoliai]], darydami laikinuosius ar amžinuosius [[įžadas|įžadus]], duoda ne celibato, bet [[skaistybė]]s įžadą. [[katalikas|Katalikų]] dvasininkas taip pat privalo laikytis ir skaistybės, apie kurią kalba šeštasis [[Dievas|Dievo]] įsakymas - ''nepaleistuvauk'' (žr. [[dekalogas]]). Nors praktiškai skaistybė ir celibatas turi daug bendro - ir viena, ir kita iš esmės reiškia susilaikymą nuo seksualinio gyvenimo - jais pabrėžiami skirtingi niuansai. Skaistybė - ne elgesys ar pasirinkimas, o dorybė, t. y., ne tik seksualinio gyvenimo atsisakymas, bet ir nuolatinės pastangos vengti netyrų minčių ir pagundų. Tuo tarpu celibatas labiau susijęs su pašaukimo
== Celibato krikščionybėje istorija ==
|