Gyvenvietė Neries ir Nemuno santakoje buvo įkurta vėliausiai X a. ManomaMano, kad Kaunas minimas [[1030]] m. arabų aprašymuose. [[1140]] m. arabų geografas [[al Idrisijus]] šiose vietose mini ''Qaynu'' arba ''Qanys'' gyvenvietę, kuri galėjo būti dabartinio Kauno vietoje. Santakos gyvenvietės teritorijoje [[XIV a.]] viduryje buvo pastatyta mūrinė [[Kauno pilis]]. [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių]] heroldo [[Vygandas Marburgietis|Vygando Marburgiečio]] kronikoje Kauno gyvenvietė pirmą kartą paminėta [[1361]] m. miestui [[1408]] m. suteikus [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]] ir įkūrus jame [[Hanzos sąjunga|Hanzos]] kontorą, sparčiai plėtojosi prekyba ir amatai. XV a. pradžioje tai buvo vokiečių pirklių miestas, o [[XVI a.]] pabaigoje Kaunas tapo vienu iš geriausiai suformuotų LDK miestų. 1539 m. jis pavaizduotas [[Olaus Magnus]]o sudarytame žemėlapyje „[[Carta Marina]]“.
Dėl [[XVII a.]] viduryje prasidėjusių karų ir epidemijų, Kauno plėtra labai sulėtėjo. Miesto ekonomika atsigavo [[XIX a.]], [[1843]] m. tapus Rusijos gubernijos centru, nutiesus geležinkelį ir pradėjus veikti pirmajai elektrinei. Miesto kultūrinis gyvenimas pagyvėjo [[1864]] m. iš [[Varniai|Varnių]] atkėlus [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijos]] centrą ir [[KKS|kunigų seminariją]]. [[1876]] m. gatvės apšviestos žibalinėmis lempomis, [[1899]] m. – elektra. [[1892]] m. įkuriamas teatras, [[1898]] m. – miesto muziejus.
