Julijus II: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.3) (robotas Pridedama: lv:Jūlijs II
Submixster (aptarimas | indėlis)
Eilutė 25:
Popiežiaus [[Sikstas IV|Siksto IV]] brolio sūnus. [[Pranciškonas]]. Vienuolyne mokėsi [[literatūra|literatūros]] ir [[teisė]]s. Nuo [[1471]] m. dėdės paskirtas [[Karpentras]]o ([[Prancūzija]]) [[vyskupas|vyskupu]], ėmėsi stiprinti šeimos įtaką Bažnyčioje. Netrukus tapęs [[kardinolas|kardinolu]] valdė daug vyskupijų, [[Inocentas VIII|Inocento VIII]] pontifikato metu faktiškai valdė Romą. [[Kardinolų kolegija|Kardinolų kolegijoje]] priešinosi popiežiaus [[Aleksandras VI|Aleksandro VI]] politikai.
 
Išrinktas pakartotinėje [[konklava|konklavoje]], papirkęs didžiąją kardinolų dalį (tai bažnyčioje vadinama [[simonija]]), tačiau savo pontifikato metu tai griežtai draudė. Priėmęs garsiojo Romos karvedžio [[Julijus Cezaris|Julijaus Cezario]] vardą, pats pasireiškė kaip vienas karingiausių popiežių. Dalyvaudamas Italijos karuose suvienijo yrančią [[Popiežiaus valstybė|Popiežiaus valstybę]]. Jam vadovaujant buvo prijungta [[Parma]], [[Redžija]] di [[Kalabrija]], [[PiačencaPjačenca]], iš [[Venecija|Venecijos]] atkovota [[Romanija]]. [[1506]] m. valstybės sienų apsaugai įkūrė popiežiaus [[šveicarų gvardija|šveicarų gvardiją]], kurią sudarė nevedę, bet kovose patyrę [[Šveicarija|Šveicarijos]] savanoriai. Su [[Anglija]], Venecija ir [[Ispanija]] [[1511]] m. sukurta [[Šventoji lyga]] iš Šiaurės Italijos išstūmė Prancūziją.
[[Vaizdas:Raffael 083.jpg|thumb|left|Julijus II Rafaelio paveiksle]]
Pradėjo [[Šv. Petro bazilika|Šv. Petro bazilikos]] Romoje rekonstrukciją.<ref>{{VLE|IX|772|[[Algirdas Jurevičius]]|Julijus II}}</ref> Jo pasamdyti dirbo geriausi Italijos meistrai – architektas [[Donatas Bramantė]], sukūręs bazilikos projektą, [[Mikelandželas]] Buonarotis, [[1512]] m. nutapęs [[Siksto koplyčia|Siksto koplyčios]] freskas ir sukūręs šveicarų gvardijos uniformas, [[1508]]-1512 m. popiežiaus apartamentus ištapęs [[Rafaelis]] Santis.