Sodas: Skirtumas tarp puslapio versijų

5 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
S
S (r2.7.2+) (robotas Pridedama: rue:Загорода)
Feodaliniais laikais [[Europa|Europoje]] po V a., sugriovus Romos imperiją, sodo kultūra sustingo ir iki XV a. vos egzistavo (išskyrus Ispaniją). Sodą turėjo kiekvienas vienuolynas, savo mūrinio komplekso viduje. Tai buvo kartu vaismedžių sodas, daržovių daržas ir gėlių darželis: daržovės, prieskoniniai ir gydomieji augalai (kurie dažnai būdavo ir gėlės) ir vienas kitas medis. Kuklesni sodai būdavo prie pilių ir dvarų, ypač [[Prancūzija|Prancūzijoje]].
 
Sodų kaip parkų plėtotė iškilo iki aukštumų renesanso ir baroko laikais, ypač Italijoje. Čia sodus projektavę garsiausi dailininkai (Bramante[[Bramantė]] [[Vatikanas|Vatikano]] kiemą, [[Rafaelis]] vilą Madana). Sodais - parkais garsėjo [[Roma]], [[Florencija]], Tivoli. Iš to laikotarpio yra paryžiaus Fontainebleau, Anglijos Hampton Curt, Hatfield House, Vokietijos Buergergarten, Rezidenzgarten (Miunchene), privatūs sodai Augsburge ir Niurnberge.
 
IX a. pradžioje išleista Karolio Didžiojo instrukcija valstybiniams dvarams ir pradėjusi Vakarų Europos sodo, daržo ir darželio kultūrą, duoda tik vieną 72-ųjų kultivuotinų augalų - vaismedžių, daržovių, gėlių - sąrašą. Parkas, sodas, daržas ir darželis pradėjo skirtis XV a. ir galutiniai išsiskyrė XVI a.
9 336

pakeitimai