Socialistinio darbo didvyris: Skirtumas tarp puslapio versijų

S (r2.7.1) (robotas Keičiama: en:Hero of Socialist Labour (USSR))
[[Vaizdas:HeroOfSocialistLabour.jpg|miniatiūra|220px|Medalis]]
'''Socialistinio darbo didvyris''' ({{ru|Герой Социалистического Труда}}) - – [[TSRS]] ir [[Varšuvos sutarties organizacija|Varšuvos sutarties organizacijos]] šalių garbės vardas. Teiktas 1938-1991 1938–1991 m. Tai buvo aukščiausias pasižymėjimo šalies ekonomikoje ir kultūroje ženklas. Sprendimą dėl šio vardo suteikimo priimdavo [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas]].
 
ŠIs garbės vardas įsteigtas 1938  m. gruodžio 27 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sprendimu. Socialistinio darbo didvyrio vardus Prezidiumas suteikdavo tiems piliečiams, kurie prisidėjo prie sovietų pramonės, žemės ūkio, transporto, prekybos, mokslo vystymo ir savo pasiekimais didino TSRS galią ir šlovę.
 
Iš pradžių socialistinio darbo didvyriams buvo suteikiamas [[Lenino ordinas]] ir TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pažymėjimas. Siekiant atskirti socialistinio darbo didvyrius nuo kitų Lenino ordino gavėjų nuo 1940  m. gegužės 22 d. kartu buvo įteikiamas ir auksinis "Kūjo„Kūjo ir pjautuvo"pjautuvo“ medalis.
 
Dukart socialistinio darbo didvyriams buvo suteikiamas antras "Kūjo„Kūjo ir pjautuvo"pjautuvo“ medalis, darbo didvyrio gimtinėje būdavo pastatomas jo bronzinis biustas. Triskart socialistinio darbo didvyrių biustus planuota statyti šalia Tarybų Rūmų, bet tai nebuvo įgyvendinta, nes rūmai taip ir nebuvo pastatyti. "Kūjo„Kūjo ir pjautuvo"pjautuvo“ medalio autorius buvo A. Pomanskis.
 
== Garsiausi socialistinio darbo didvyriai ==
Per visą TSRS istoriją šis garbės vardas buvo suteiktas 19 tūkstančių kartų, tarp jų daugiau nei šimtui žmonių - – du kartus, o 16-kai - – triskart.
 
Pirmajam Socialistinio darbo didvyrio vardas buvo suteiktas [[Josifas Stalinas|J. Stalinui]], jo 60-mečio proga 1939 metaism. Įdomus faktas: J. Stalinas buvo ir [[Tarybų Sąjungos didvyris]], tačiau sakydavosi nevertas šio apdovanojimo ir niekada nesegėjo TSRS Didvyrio Aukso Žvaigždės, nors „Pjautuvo ir kūjo“ medalį segėjo nuolat.
 
Triskart Socialistinio darbo didvyriais buvo: akademikai [[Anatolijus Aleksandrovas]], J. Zeldovičius, [[Mstislavas Keldyšas]], [[Igoris Kurčiatovas]], J. Charitonas, K. Ščiolkinas; aviakonstruktoriai [[Andrejus Tupolevas]] bei S. Iljušinas; [[Sunkusis tankas|sunkiųjų tankų]] konstruktorius N. Duchovas, gynybinės pramonės organizatoriai B. Vanikovas bei J. Slavskis, [[kolūkis|kolūkio]] pirmininkas Ch. Tursunkulovas, Kazachstano komunistų partijos vadovas [[Dinmuchamedas Kunajevas]] ir TSKP CK Generalinis sekretorius [[Konstantinas Černenka]].
 
TSKP CK Pirmasis sekretorius [[Nikita Chruščiovas]], būdamas triskart Socialistinio darbo didvyriu, buvo dar ir Tarybų Sąjungos didvyriu; triskart Socialistinio darbo didvyriui akademikui [[Andrejus Sacharovas|A. Sacharovui]] už antitarybinę veiklą šie vardai buvo atimti, o [[Perestroika|perestroikos]] laikais - – grąžinti.
 
[[Tarybų Sąjungos maršalas]] [[Dmitrijus Ustinovas]] buvo dukart Socialistinio darbo didvyris ir Tarybų Sąjungos didvyris; [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas]] maršalas [[Klimentas Vorošilovas]] buvo Socialistinio darbo didvyris ir dukart Tarybų Sąjungos didvyris; TSKP CK Generalinis sekretorius [[Leonidas Brežnevas]] buvo Socialistinio darbo didvyris ir triskart Tarybų Sąjungos didvyris. Paskutinis asmuo, kuriam suteiktas šis vardas - – [[Kazachija|Kazachstano]] dainininkė B. Tulegenova (apdovanota 1991  m. [[gruodžio 21]] d.).
 
== Lietuvoje ==
Socialistinio darbo didvyrio vardą Lietuvoje turėjo [[Antanas Sniečkus]], [[Motiejus Šumauskas]], [[Justas Paleckis]], poetas [[Eduardas Mieželaitis]], akademikas [[Jonas Kubilius]], Klaipėdos jūrų uosto darbininkas Česlovas Levickas, gydytojas Anzelmas Voiška, „Sigmos“„[[Sigma (gamybinis susivienijimas)|Sigmos]]“ gamyklos frezuotojas Pranas Svilainis, statybininkas Zenonas Jonaitis, žemdirbys Kostas Gvazdžiauskas, gydytojas Leonas Merkelis, klaipėdietis statybininkas Vytautas Pūkas, statybininkas Aleksandras Lašukas, [[Juknaičiai|Juknaičių]] [[Tarybinis ūkis|tarybinio ūkio]] direktorius Z. Dokšas, kolūkio Ukmergės raj. pirmininkas Juozas Kondrotas; [[Lietuvos elektrinė|Elektrėnų valst.valstybinės elektrinės]] direktorius [[Pranas Noreika (1927)|Pranas Noreika]], akademikas [[Juras Požela]], akademikas [[Juozas Matulis]], kolūkio pirmininkas A. Malinauskas.
 
== Nuorodos ==
16 246

pakeitimai