AVS-36: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''AVS-36''' ({{ru|АВС-36}}), 7,62  mm Simonovo sistemos 1936  m. pavyzdžio automatinis šautuvas ({{ru|7,62-мм автоматическая винтовка системы Симонова образца 1936 года}}) - – tarybinis [[automatinis šautuvas]], sukurtas ginklininko [[Sergejus Simonovas|Sergejaus Simonovo]]. Tai pirmasis tarybinis automatinis šautuvas, priimtas į ginkluotę. Buvo pagaminta 65800 vienetų.<ref>А. И. Благовестов. То, из чего стреляют в СНГ: Справочник стрелкового оружия. / под общ. ред. А. Е. Тараса. Минск, «Харвест», 2000. стр.306-309</ref>.

AVS-36 pradžioje kurtas kaip [[savitaisis šautuvas]], bet tobulinant buvo pridėtas automatinio šaudymo režimas kaip papildomas ekstra atvejams.

Konstruktorius Sergejus Simonovas nukreiptų dujų varomą savitaisį šautuvą ėmė kurti 1930  m. Pirmas [[prototipas]] buvo pagamintas 1931  m. 1934  m. buvo pagaminta bandomoji serija šių patobulintų šautuvų. Kitais metais vyko konkursas tarp Simonovo sukonstruoto šautuvo ir [[Fiodoras Tokarevas|Fiodoro Tokarevo]] šautuvo. Simonovo šautuvas laimėjo ir buvo priimtas į ginkluotę kaip AVS-36.

Pirmą kartą viešai AVS-36 šautuvą pamatė 1938  m. [[Spalio revoliucija|Spalio revoliucijos]] parade Maskvoje.

Vėliau išryškėjo kai kurie šautuvo trūkumai. 1938  m. šautuvą nustojo gaminti. Įvyko naujas konkursas, kuriam Simonovas ir Tokarevas pateikė savo patobulintus šautuvus. Simonovo šautuvas buvo lengvesnis ir turėjo mažiau dalių, tačiau nutarė, kad Tokarevo šautuvas yra patvaresnis. Nugalėtoju buvo paskelbtas Tokarevo šautuvas, kuris buvo priimtas ginkluotėn kaip [[SVT-38]].

AVS-36 pirmą kartą kovinėje situacijoje buvo panaudoti Chalchyn Golo konflikte, vėliau - – [[Žiemos karas|Žiemos kare]]. Sudarė nekokį įspūdį. Dali problemų kėlė netinkama priežiūra. Pvz., neretai šautuvai į mūšio lauką papuolė nevalyti nuo sandėliavimo tepalo, todėl didesniame šaltyje užšaldavo mechanizmas. Ta pati priežastis kėlė bėdų ir suomių naudotiems [[SVT-38]] bei [[LS-26]].

Suomijos kariuomenė buvo užgrobusi kelis šimtus šių šautuvų, ir šis šautuvas buvo priimtas jų ginkluotėn. Vėliau Suomija gavo daug trofėjinių SVT-38, tad AVS-36 beveik nustojo naudoti.

TSRS AVS-36 irgi buvo nustota naudoti, nors Didžiojo Tėvynės karo metu jie vėl buvo naudojami.

AVS-36 automatiką varo nukreipiamos parako dujos. Šautuvas gali šaudyti pavieniais [[šūvis|šūviais]] savitaisiame režime ir serijomis. Šaudymo režimų perjungiklis dešinėje [[ginklo uoksas|uokso]] pusėje. Pagrindinis šaudymo režimas - – pavieniais šūviais. Trumpomis serijomis leista šaudyti tik trūkstant [[rankinis kulkosvaidis|rankinių kulkosvaidžių]], o ištisinėmis serijomis - – tik kraštutiniu atveju, atremiant nelauktas priešo atakas, kai nuotolis iki jo ne didesnis už 150  m. Buvo draudžiama ištisinėmis serijomis iššaudyti daugiau kaip 4-5 [[dėtuvė|dėtuves]], kad [[ginklo vamzdis|vamzdis]] neperkaistų, taip pat kad mažiau dėvėtųsi tiek vamzdis, tiek šaudymo mechanizmas. Pagal instrukcijas AVS-36 šaudymo režimo perjungiklis turėjo būti rakinamas specialiu raktu, kurį turėdavo [[skyrius (karyba)|skyriaus]] vadas. Vadas esant reikalui galėdavo leisti kai kuriems kareiviams šaudyti serijomis.

Dujų nukreipimo mazgas su trumpa dujų stūmoklio eiga yra po šautuvo vamzdžiu. Vamzdis užrakinamas vertikaliu pleištu, kuris juda uokso išdrožose. Pleišto judėjimo linija apie 5° nukrypusi nuo vertikalės, kad [[ginklo spyna|spyną]] būtų lengviau atrakinta ranka.

Pleištas, stumiamas spyruoklės (pertaisant ranka) ar specialios spynos rėmo nuožulnos (šaudant) įlįsdavo į spynos išdrožas ir užrakina. Vamzdis atrakinamas kai speciali mova, sujungta su dujiniu stūmokliu, išstumia pleištą žemyn. Kadangi rakinantis pleištas yra tarp drūtgalio ir dėtuvės, šovinio kelias iš dėtuvės į [[šovinio lizdas|lizdą]] gana ilgas ir status, dėl to šoviniai gana dažnai užstrigdavo.

Uoksas ilgas, gana sudėtingos konstrukcijos. AVS-36 spyna taip pat sudėtinga, jos viduje [[ginklo skiltuvas|skiltuvas]] ir [[kovinė spyruoklė]], kai kurios nuleidimo mechanizmo dalys.

Šoviniai tiekiami iš nuimamų lenktų dėtuvių, kuriose telpa 15 [[šovinys|šovinių]]. Dėtuvė lenkta, nes [[7,62×54 mm R]] šoviniai turi atbrailą. Dėtuves galima užtaisyti tiek atskirai, tiek įstatytas šautuve. Antruoju atveju šovinius įstumia iš standartinių [[Mosino šautuvas|Mosino šautuvo]] [[šovinių apkaba|apkabų]].

Šautuvo vamzdis su masyviu laibgalio stabdžiu ir peilinio [[durtuvas|durtuvo]] tvirtinimo vieta. Ankstyvųjų variantų šautuvuose durklas galėjo būti tvirtinamas ir statmenai žemyn. Taip jis turėjo veikti kaip [[kojelės|kojelių]] pakaitalas. Tačiau 1937  m. išleistas AVS-36 aprašas kategoriškai draudė tai daryti, o šaudyti gulint nuo atramos liepė atremiant šautuvą į suvyniotą [[milinė|milinę]] ar velėninę pakylą. Durtuvas būdavo nešiojamas [[Makštis (dėklas)|makštyje]] prie kareivio diržo.

Atviras taikiklis buvo sužymėtas kas 100  m iki 1500  m.

AVS-36 buvo sudėtingas gaminti ir nepakankamai patikimas masiškai naudoti kariuomenėje. Jis yra sudėtingos konstrukcijos, turėjo daug sudėtingų detalių, kurių gamybai reikėjo aukštos kvalifikacijos, daug darbo ir išteklių.

Konstrukcija leido surinkti šautuvą be rakinančiojo pleišto ir net iššauti. Bet po tokio šūvio suyra uoksas, o šaulys sužalojamas atgal išlekiančios spynos.<ref>[http://www.binmovie.ru/item/47 Автоматическая винтовка системы Симонова обр. 1936 г. (АВС-36)]</ref>.

Šautuvus iki 1945  m. naudojo [[Raudonoji Armija]].