Kauno radijo stotis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
JohnnyWiki (aptarimas | indėlis)
JohnnyWiki (aptarimas | indėlis)
Dalys perkeltos į straipsnius "Sitkūnų radijo stotis" ir "Kauno radiofonas".
Eilutė 38:
Raudonajai armijai veržiantis į Lietuvą, [[1944 m.]] liepą Kauno radijo stotis nutraukė darbą, techninius įrenginius vokiečiai išgabeno į Vokietiją, o pačią stotį susprogdino.{{faktas}}
 
=== Pokaris ===
Kauno radijas savo veiklą atnaujino [[1944 m.]] [[spalio 8]] d. Naujai įrengtas [[radijo mazgas]] nuo lapkričio tris kartus per dieną transliavo po 20 min. laidas [[Kaunas|Kauno]] miesto gyventojams.
[[1950]] m. pabaigoje buvusios Kauno radijo stoties funkcijas perėmė ką tik baigta statyti [[Sitkūnų radijo stotis]].
 
== Stotis Sitkūnuose ==
 
[[1950]] m. pabaigoje Kauno radijo stoties funkcijas perėmė ką tik baigta statyti Sitkūnų radijo stotis. Ji pradėjo dirbti 216 m banga (1385 kHz dažniu), kuris buvo skirtas Kaunui pagal [[1948]] m. Kopenhagos radijo dažnių planą. [[1977]] m. Sitkūnų radijo stotyje įrengtas naujas 500 kW galios viduriniųjų bangų siųstuvas, iki [[2009]] m. transliavęs Lietuvos radijo I programą. [[1956]]-[[1997]] m. iš Sitkūnų buvo transliuojama ir antroji Lietuvos radijo programa.
 
Didelį vaidmenį Sitkūnų stotis suvaidino [[1991]] m. [[sausio 13]] d. įvykių metu. Kai valstybės perversmo organizatoriai užėmė Lietuvos radiją ir televiziją bei televizijos bokštą, po 40 sek. (3 val. 20 min.) pradėjo veikti Sitkūnų radijo stotis. Radijo signalas pirmiausia pasiekė [[Lenkija|Lenkiją]], [[Latvija|Latviją]], [[Estija|Estiją]] ir [[Suomija|Suomiją]], vėliau palydovinis ryšys žinias ir vaizdus perdavė visam pasauliui.
 
== Nuorodos ==