Juozas Naujalis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: 2 m. → 2 m. (3) using AWB
Savėjas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 44:
Jo rūpesčiu Lietuvos parapijų vargonininkai labiau ėmė rūpintis bažnytinės muzikos propagavimu, kunigai savo vargonininkus pradėjo siųsti tobulintis į J. Naujalio vargonininkų kursus, ir šie nuo [[1897]] m. virto tikra vargonininkų mokykla. [[1913]] m. kursai buvo legalizuoti.
 
[[1899]] m. J. Naujalis Kaune suorganizavo slaptą „Dainos“ chorą, vėliau išaugusį į „Dainos“ draugiją. Choras rengė gegužines ir slaptus lietuviškus vakarus – koncertus. [[1905]] J. Naujalis Kaune įsteigė pirmąjį lietuvišką knygyną (veikė iki [[1912]] m.), [[1908]] m. įkūrė Vaikų draugiją ir , kartu su [[Jonas_Kumetis|Jonu Kumečiu]], [[Jonas_Garalevičius|Jonu Garalevičium]] - [[Šv._Grigaliaus_vargonininkų_draugija|Šv. Grigaliaus ir Vaikųvargonininkų draugijasdraugiją]].
 
Bendradarbiavo spaudoje, pasirašinėjo [[slapyvardis|slapyvardžiu]] ''Senis vargonininkas''. [[1909]]–[[1911]] m. leido pirmąjį lietuvišką muzikinį leidinį „Vargonininkas“, o [[1913]]–[[1914]] m. – vargonininkų [[kalendoriusVargonininkų_kalendorius|kalendorių]]. Šiuos leidinius ne tik redagavo, bet ir rašė straipsnius, recenzijas ir muzikines apžvalgas. 1909 m. [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] suvažiavime buvo išrinktas į dainų melodijų rinkimo komisiją.
 
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio]] karo metais gyveno [[Švenčionys]]e ir [[Vilnius|Vilniuje]]. Dirbo „Ryto“ lietuvių gimnazijos muzikos mokytoju, subūrė chorą. [[1916]] m. grįžo į Kauną. Kurį laiką dėstė muziką [[Saulės gimnazija|„Saulės“ gimnazijoje]], dirbo Arkikatedros vargonininku, koncertavo.