Jonas Garalevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 461 pridėtas baitas ,  prieš 10 metų
nėra keitimo aprašymo
SNo edit summary
No edit summary
'''Jonas Garalevičius''' ([[1871]] m. [[vasario 21]] d. [[Žalpiai]], [[Raseinių apskritis]] – [[1943]] m. [[balandžio 10]] d. [[Kaunas]], palaidotas [[Žalpių Šv. Benedikto bažnyčia|Žalpių kapinėse]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] muzikos instrumentų meistras, lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjas, [[aviacija|aviacijos]] konstruktorius, verslininkas.
 
== Biografija ==
[[1884]]–[[1898]] m. vargonus statyti mokėsi ir dirbo Barnimo Griunebergo (Barnim Grüneberg, 1828–1907) vargonų statybos įmonėje Štetine, (dab. lenk. Szczecin [[Ščecinas|Ščecinas]] ). Montavo firmos vargonus įvairiose šalyse.
[[1884]]–[[1898]] m. vargonus statyti mokėsi ir dirbo B. Grūnebergo vargonų įmonėje [[Ščecinas|Ščecine]]. Nuo 1898 m. gyveno Kaune, laikė vargonų dirbtuvę, kuri sunaikinta per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]]. [[1898]]–[[1914]] m. suremontavo, restauravo, perstatė apie 100 vargonų, dar pastatė naujus Lietuvoje ([[Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčia]]i, [[Garliavos Švč. Trejybės bažnyčia]]i, [[Lazdijų Šv. Onos bažnyčia]]i, [[Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčia]]i, [[Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia]]i, [[Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia]]i, [[Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]]i, [[Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]]i, [[Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]]i, [[Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra]]i, [[Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]]i, [[Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia]]i, [[Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia]]i), [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ([[Breslauja]]), [[Latvija|Latvijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]] (trejus [[Seinų katedra]]i; vieneri jų yra geriausieji jo vargonai), [[Ukraina|Ukrainoje]] ([[Smila]]).
 
1898 m. J. Garalevičius atvyko į Kauną, susipažino su kompozitoriumi [[Juozas Naujalis|Juozu Naujaliu]], per kurį gavo pasiūlymą pataisyti vargonus Kavarsko bažnyčioje. Užsakymų vis daugėjant, prasidėjo savarankiška J. Garalevičiaus veikla. Dar tais pačiais metais Želvos bažnyčioje savarankiškai pastatė pirmus naujus vargonus. Kaune Daugirdo g. nusipirko namą. Spaudoje esama duomenų, kad jame 1905 m. įsirengė vargonų dirbtuvę „Fabrika muzikos instrumentų“.
[[1901]]–[[1914]] m. su J. Astrausku pagamino daugiau kaip 2000 styginių instrumentų ([[citra|citrų]] su 15-25 stygomis, 3 arba 6 klavišais, suvalkiečių dvylikastygių [[kanklės|kanklių]]). Parašė tris skambinimo citra ir kanklėmis vadovėlius, visi išleisti [[1910]] m., laikrodininkystės vadovėlį, straipsnių apie kankles, vargonus, vargonininkus. [[1911]] m. savo dirbtuvėse Kaune su [[Aleksandras Kulvinskis|A. Kalvinskiu]] sukonstravo ir pagamino pirmuosius Lietuvoje [[sklandytuvas|sklandytuvus]]. Pirmojo pasaulinio karo metais [[Rusija|Rusijoje]] vadovavo karinėms gamykloms.
[[1898]]–[[1914]] m. suremontavo, restauravo, perstatė apie 100 vargonų. Jono Garalevičiaus „Fabrika muzikos instrumentų“ buvo sunaikinta per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]].
 
Jonas Garalevičius pastatė apie 20 naujų vargonų.
 
[[1884]]–[[1898]] m. vargonus statyti mokėsi ir dirbo B. Grūnebergo vargonų įmonėje [[Ščecinas|Ščecine]]. Nuo 1898 m. gyveno Kaune, laikė vargonų dirbtuvę, kuri sunaikinta per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]]. [[1898]]–[[1914]] m. suremontavo, restauravo, perstatė apie 100 vargonų, dar pastatė naujus Lietuvoje ([[Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčia]]i, [[Garliavos Švč. Trejybės bažnyčia]]i, [[Lazdijų Šv. Onos bažnyčia]]i, [[Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčia]]i, [[Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia]]i, [[Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia]]i, [[Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]]i, [[Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]]i, [[Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]]i, [[Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra]]i, [[Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]]i, [[Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia]]i, [[Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia]]i),. [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ([[Breslauja]]), [[Latvija|Latvijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]] (trejus [[Seinų katedra]]i; vieneri jų yra geriausieji jo vargonai), [[Ukraina|Ukrainoje]] ([[Smila]]).
 
[[LDK]] teritorijoje: trejus vargonus - [[Seinų katedra]]i; (vieneri jų yra geriausieji jo vargonai), [[Baltarusija|Baltarusijoje]](Gudijoje) ([[Breslauja]]), [[Ukraina|Ukrainoje]] ([[Smila]]), [[Latvija|Latvijoje]].
 
J. Garalevičius paprastai vadinamas Kauno vargonų meistru, kartais įvardijamas ir skambiau – Lietuvos vargonų kūrimo klasiku, minimas tarp žymiausių Lietuvoje vargonus stačiusių ir atnaujinusių meistrų, užsieniečių Nicolaus Jantzon, Johann Preuss, Georg Adam Neppert, Bruno Goebel, lietuvių Juozapo Radavičiaus ir Martyno Masalskio.
 
Jono Garalevičiaus fabrike Daugirdo gatvėje buvo ir kanklių skyrius. [[1901]]–[[1914]] m. J.Garalevičius su J. Astrausku pagamino daugiau kaip 2000 styginių instrumentų ([[citra|citrų]] su 15-25 stygomis, 3 arba 6 klavišais, suvalkiečių dvylikastygių [[kanklės|kanklių]]).
 
Jonas Garalevičius parašė tris vadovėlius kaip skambinti citra ir kanklėmis, visi išleisti [[1910]] m. Išleido ir laikrodininkystės vadovėlį, parašė straipsnių į spaudą apie vargonus ir vargonininkus.
 
[[1911]] m. savo dirbtuvėse Kaune su [[Aleksandras Kulvinskis|A. Kulvinskiu]] sukonstravo ir pagamino pirmuosius Lietuvoje [[sklandytuvas|sklandytuvus]].
 
Pirmojo pasaulinio karo metais [[Rusija|Rusijoje]] vadovavo karinėms gamykloms.
 
==Kultūrinė-visuomeninė veikla ==
 
Nuo [[XX a.]] pradžios dalyvavo lietuvių tautinio atgimimo sąjūdyje, draugijos „Dama“ veikloje.
 
[[1907]] m. Šv. Grigaliaus draugijos įkūrimo iniciatorius.
 
Nuo [[XX a.]] pradžios dalyvavo lietuvių tautinio atgimimo sąjūdyje, draugijos „Dama“ veikloje, [[1907]] m. Šv. Grigaliaus draugijos įkūrimo iniciatorius. [[1918]] [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybos]] įgaliotinis Kauno miestui ir apskričiai. Vėliau tarnavo ministerijose, buvo Kauno amatų mokyklos direktorius.<ref>{{VLE|VI|413|[[Arvydas Karaška]]|Jonas Garalevičius}}</ref>
 
Nuo [[XX a.]] pradžios dalyvavo lietuvių tautinio atgimimo sąjūdyje, draugijos „Dama“ veikloje, [[1907]] m. Šv. Grigaliaus draugijos įkūrimo iniciatorius. [[1918]] [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybos]] įgaliotinis Kauno miestui ir apskričiai. Vėliau tarnavo ministerijose, buvo Kauno amatų mokyklos direktorius.<ref>{{VLE|VI|413|[[Arvydas Karaška]]|Jonas Garalevičius}}</ref>
 
== Šaltiniai ==
 
== Nuorodos ==
* [http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/2012/2012/04/jonas-garalevicius-nuo-kankliu-ir-vargonu-iki-sklandytuvo-2 Jonas Garalevičius - nuo kankliu ir vargonu iki sklandytuvo]
* [http://www.vgc.lt/page.php?31 J. Garalevičiaus ir A. Kulvinskio sklandytuvas]
* [http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/2012/2012/05/jonas-garalevicius-pirmo-sklandytuvo-lietuvoje-statytojas-3 Jonas Garalevičius - pirmo sklandytuvo Lietuvoje statytojas]
89

pakeitimai