Kurilų salų konfliktas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
straipsnis akivaizdžiai pro-japoniškas ir pilnas pažodinio vertimo iš anglų k. |
|||
Eilutė 103:
* Nacionalizmas. Rusams įdiegtas nacionalizmas neleistų atsisakyti nė vienos teritorijos, užimtos po II-ojo Pasaulinio karo. [[Politikas]], kuris drįstų tą padaryti, sužlugdytų savo [[karjera|karjerą]]. Šią nuostatą patvirtina [[citata]]: „Rusų politologai pripažįsta, kad Kurilų salų grąžinimo neatlaikytų net ir V. Putino reitingai…“
Prastus Japonijos ir Rusijos santykius nulėmė [[konflikatas|konfliktas]] dėl Kurilų salyno, kurį II-ojo Pasaulinio karo metais užėmė Sovietinė Rusija. Iš karto po salyno okupacijos bet kokie tarptautiniai santykiai tarp šių šalių buvo nutrūkę iki XXI a. pr. Tačiau valstybių interesai privertė diplomatinius nesutarimus nukelti į antrąjį planą ir tarpvalstybinius santykius pradėti megzti ekonominių interesų pagrindu.
„Žvelgiant iš Japonijos perspektyvos, svarbiausi Vyriausybės kriterijai yra du: išspręsti teritorines problemas ir plėtoti ekonominį-kultūrinį tarpusavio bendradarbiavimą.“ Dėl antrojo tikslo įgyvendinimo ignoruojamas pirmasis tikslas. Tam, kad nenukentėtų Japonijos ekonomika, ji linkusi nustumti į šalį diplomatinius konfliktus.
Japonijai tenka importuoti beveik visą jos ūkiui reikalingą [[nafta|naftą]], todėl [[Tokijas]], be [[Artimieji rytai|Artimųjų rytų]], norėtų turėti dar ir kitą naftos importo šaltinį.“ Dėl to Japonija siekia, kad Rusijos Federacija taptų stipria Tolimųjų Rytų regiono šalimi ir integruotųsi į tarptautines organizacijas, nes abiem šalims svarbu Rusijos Tolimieji Rytai, kur reikalingos milžiniškos investicijos. Beje, JAV vaidmuo šio klausimo sprendime priimtinas ir Japonijai, nes pastaroji JAV laiko strategine ekonomine partnere.“
=== Ekonominio bendradarbiavimo eiga ===
| |||