Aukštaitijos siaurasis geležinkelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, ASG''' − 750  mm [[vėžė]]s, 68,4  km ilgio [[siaurasis geležinkelis|siaurojo geležinkelio]] linija, veikianti ruože nuo [[Panevėžys|Panevėžio]] iki [[Rubikiai|Rubikių]], vedanti pro [[Troškūnai|Troškūnus]], [[Anykščiai|Anykščius]]. [[2001]]  m. įkurta viešoji įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, pelno nesiekianti organizacija, prižiūri, saugo ir eksploatuoja geležinkelio ruožo kompleksą, išsidėsčiusį 260 ha erdvėje. Įstaiga įsikūrusi Geležinkelio g. 23, Panevėžyje. Geležinkelio linijos pradžia  – [[Panevėžio geležinkelio stotis]] (Kerbedžio g. 9).

Siaurasis geležinkelis buvo tiesiamas keliais etapais. [[1891]]-–[[1895]]  m. pastatytas 750  mm pločio [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]]-[[Pastovys|Pastovių]] ruožas. [[1898]]  m. geležinkelis pasiekė Panevėžį. Pirmieji traukiniai naujuoju ruožu pradėjo kursuoti [[1899]]  m. rudenį. Atidarymo metu siaurojo geležinkelio linija turėjo 2 depus  – 12 vietų [[Švenčionys]]e ir 2 vietų Panevėžyje, 15 garvežių, 112 krovininių, 58 įvairaus tipo keleivinius ir 6 pašto vagonus bei 154 krovinines platformas. [[1903]]  m. juo pervežta 65000 tonų krovinių ir 40632 keleiviai.

[[XX a.]] pirmoje pusėje siaurukas buvo pagrindinė transporto priemonė Aukštaitijoje, pervežanti ir keleivius, ir krovinius. Siauruoju geležinkeliu į Panevėžį buvo gabenami linai, bekonai, cukriniai runkeliai, miltai, sviestas, sėmenys, miško medžiaga, smėlis. Ūkininkams siaurukas gabeno druską, trąšas, žibalą, anglis. Įvairiais laikotarpiais keitėsi jo paskirtis. Pakilimą siaurasis geležinkelis išgyveno [[tarpukaris|tarpukariu]], kuomet buvo plačiai naudojamas įvairiose ūkio šakose. Vėliau jo įprastos funkcijos ėmė silpti. [[1996]]  m. užsidarė geležinkelio atšakos į šiaurę nuo Panevėžio. [[2001]]  m. jis nustojo veikti ir kaip keleivinė susisiekimo priemonė ir ėmė kurtis kaip istorinis-turistinis traukinys, o Anykščių stotyje pradėta kaupti siaurojo geležinkelio muziejinė ekspozicija.

Siaurasis geležinkelis kartu su stotimis, kelių statiniais yra vertingas istorinis ir kultūrinis objektas. Stočių pastatų kompleksai turi urbanistinę ir architektūrinę vertę. [[1996]]  m. Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kompleksas įrašytas į LR nekilnojamų kultūros vertybių registrą. Valstybės saugomą kompleksą sudaro: bendro 179  km ilgio, 1340 ha apimantys siaurojo geležinkelio ruožai Panevėžys-[[Biržai]], Panevėžys-Rubikiai, [[Joniškėlis]]-[[Linkuva]], geležinkelio stotys, gamybiniai pastatai, kelio statiniai. [[2003]]  m. dalis šio komplekso objektų paskelbta kultūros paminklais:

* Aukštaitijos siaurasis geležinkelis  – siaurojo geležinkelio ruožas [[Panevėžys]] - – [[Rubikiai]], depo pastatas ir prekių sandėlis bei geležinkelio viadukas Panevėžyje,

* [[Taruškų geležinkelio stotis|Taruškų]], [[Raguvėlės geležinkelio stotis|Raguvėlės geležinkelio stotys]], prekių sandėlis, vandens bokštas, dirbtuvė, namas, hidrokolonėlė stotyje,

Aukštaitijos siaurukas - – kultūrinio turizmo ir laisvalaikio traukinys, kuriuo keliaujant susipažįstama su [[Aukštaitija|Aukštaitijos]] krašto gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, transporto inžineriniu paveldu. Kelionę galima derinti su įvairiomis kultūrinėmis programomis: muzikavimu, kulinariniu paveldu, „traukinio apiplėšimu“, kelionėmis dviračiais ir kt. Rengiami reguliarieji reisai, užsakomosios kelionės, edukacinės, šventinės iškylos. Keliautojų traukinius traukia šilumvežiai [[Tu2]].

Reguliarūs edukaciniai reisai  – tai trumpos kelionės, organizuojamos gegužės  – spalio mėnėsiais iš [[Anykščių geležinkelio stotis|Anykščių geležinkelio stoties]].