Pompėjai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.3) (robotas Pridedama: xmf:პომპეი
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 60:
Vanduo miestui buvo tiekiamas ''Aqua Augusta'' (Neapolis) akveduku, kurį apie 20 m. pr. m. e. pastatė [[Markas Vipsanijus Agripa]].
 
=== [[I amžius|I am.]] poe. Kra.]] ===
Atkasta Pompėja daug ką atskleidžia apie mieste vyravusį gyvenimą I m. e. a. [[Forumas]], [[Pirtis|pirtys]], daugybė namų ir keletas tokių užmiesčio vilų kaip [[Villa of the Mysteries|Misterijų vila]] yra stebėtinai gerai išsilaikę.
 
Eilutė 73:
2002 m. ties Sarno upės žiotimis buvo padarytas dar vienas svarbus atradimas. Paaiškėjo, kad uostas taip pat buvo apgyvendintas žmonių, gyvenusių [[palafitte]] tipo namuose su kanalų sistema, kai kurių mokslininkų nuomone, panašia į esančią Venecijoje.
 
=== 62 – 7962–79 m. ===
Pompėjos srityje nestiprūs [[Žemės drebėjimas|žemės drebėjimai]] yra įprasti jau nuo seno, tačiau 62 m. vasario 5 d. žemę sudrebino stiprūs požeminei smūgiai, padarę didelios žalos netoli įlankos ir ypatingai Pompėjos miestui. Manoma, kad žemės drebėjimas pasiekė 7,5 Richterio skalės balus. Ta diena miesto gyventojams buvo labai svarbi, kadangi buvo švenčiama [[Augustas|Augusto]] kaip „Tautos tėvo“ sukaktuvės ir miestą saugojusių dvasių pagerbimo šventė. Po žemės drebėjimo įsivyravo chaosas. Gaisrai, sukelti dėl drebėjimo ant žemės nukritusių žibalinių lempų, sustiprino žmones apėmusią paniką. Šalia buvę Herkulanėjaus ir Nukerijos miestai taip pat buvo paveikti. Buvo sugriautos šventyklos, gyvenamieji namai, tiltai ir keliai. Manona, kad beveik visi tuometiniai miesto pastatai buvo vienaip ar kitaip paveikti. Po žemės drebėjimo mieste, kurio išsigelbėjusius gyventojus vargino vagystės ir badas, įsivyravo [[anarchija]]. Nepaisant to, kad nuo 62 m. iki 79 m. buvo atliekami rekonstrukciniai darbai, ugnikalnio išsiveržimo dieną miestas dar nebuvo galutinai atsigavęs po patirtos nelaimės. Nėra duomenų apie tai, kiek tiksliai žmonių paliko Pompėją po 62 m. žemės drebėjimo, tačiau žinoma, kad norinčių palikti nuniokotą vietą ir iškeliavusių į kitus [[Romos imperija|Romos imperijos]] miestus skaičius buvo didelis. Norintys atstatyti gimtąjį miestą ir stengtis jame vėl susikurti gyvenimą pradėjo ilgą Pompėjos gaivinimo procesą.