Lietuvos rašytojų sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų

red.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
red.
Eilutė 1:
'''Lietuvos rašytojų sąjunga''' - – visuomeninė organizacija Lietuvoje, atstovaujanti įvairių žanrų [[Rašytojas|rašytojams]] ir koordinuojanti jų veiklą bei užsiimanti [[leidyba]]. Įmonės kodas - – 291368380. Būstinė  – [[Vilnius|Vilniuje]].
 
Šiuo pavadinimu veikia nuo [[1989]]  m. Turi skyrius [[Kaunas|Kaune]] ir [[Klaipėda|Klaipėdoje]], leidyklą, klubą, knygynus „Versmė“ ir „Atžalynas“ (Vilniuje), kūrybos ir poilsio namus „Urbo kalnas“ ([[Nida|Nidoje]]), „Diemedis“ ([[Palanga|Palangoje]]), „Krantas“ ([[Anykščiai|Anykščiuose]]).
 
== Veikla ==
Leidžia literatūrinius žurnalus [[Metai (žurnalas)|"Metai"„Metai“]], [[Nemunas (žurnalas)|"Nemunas"„Nemunas“]], [[Vilnius (žurnalas)|"Vilnius"„Vilnius“]] (rusų ir anglų k.), savaitraštį "[[Literatūra ir menas]]".
 
Nuo [[19911992]]  m. Lietuvos rašytojų sąjunga kasmet skiria literatūrinę [[PremijaLietuvos rašytojų sąjungos premija|literatūrinę premiją]].
 
Rengia literatūrinius vakarus, nuo [[1965]]  m. organizuoja renginį „[[Poezijos pavasaris]]“.
 
[[1993]]  m. yra įsteigusi Literatūros fondą rašytojams remti. Nuo [[1992]]  m. -  Europos rašytojų organizacijų konfederacijos ({{en|European Writers’ Congress}}) narė.
 
Lietuvos rašytojų sąjungos veikla organizuojama vadovaujantis jos įstatais.
 
== Istorija ==
Tęsia [[Lietuvių meno kūrėjų draugija|Lietuvių meno kūrėjų draugijos]] Literatų sekcijos (1920–1934 [[1920]]–[[1934]] m.), Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos (1922–1932 [[1922]]–[[1932]] m.), Lietuvos rašytojų draugijos (1932–1944 1932–[[1944]] m.) ir iš dalies sovietinio laikotarpio rašytojų sąjungos (1945–1989 [[1945]]–[[1989]] m.) veiklą. <ref>[http://www.lle.llti.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&ID=1335&-find= Informacija apie Lietuvos rašytojų sąjungą]</ref>
Lietuvai [[1918]]  m. atgavus nepriklausomybę, Vilniuje [[1919]]  m. [[sausio 25]] d. [[Juozas Tumas-Vaižgantas|Juozo Tumo-Vaižganto]] iniciatyva buvo įsteigta Lietuvių raštijos darbuotojų draugija, kuri nustojo veikti [[Lenkija]]i okupavus Vilnių.
 
[[1932]]  m. buvo įsteigta Vilniaus meno ir literatūros draugija. Plačiau rašytojų interesus reiškė [[1920]]  m. [[sausio 29]] d. Kaune įsteigta Lietuvių meno kūrėjų draugija, kuriai pirmininkavo [[Vincas Krėvė-Mickevičius]]. [[1922]]  m. [[sausio 31]] d. Kaune buvo įsteigta [[Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga]], subūrusi rašytojus, dirbusius ir žurnalistinį darbą (pirmininkas J. Tumas-Vaižgantas, 1922–1925 1922–[[1925]] m.;, J.[[Juozas Purickis]], 1925–1929 1925–[[1929]] m.).
 
[[1932]]  m. [[vasario 21]] d. Kaune įvyko steigiamasis Lietuvių rašytojų draugijos susirinkimas. Jos veikla okupacinės valdžios buvo nutraukta [[1940]]  m. [[birželio 28]] d. ir įsteigta Lietuvos rašytojų organizacijąorganizacija, kuriai pirmininkavo [[Petras Cvirka]].
 
[[Antrasis Pasaulinispasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais Lietuvos rašytojų organizacijos vykdomasis komitetas buvo įsteigtas [[Maskva|Maskvoje]], atsakinguoju sekretoriumi buvo [[Kostas Korsakas]]. Nacių okupuotoje Lietuvoje tuo metu veikė Lietuvos rašytojų draugija.
 
[[1944]]  m. [[lapkričio 1]] d. sovietinė okupacinė valdžia atnaujino Rašytojų sąjungos veiklą, patvirtino jos valdybą (pirmininkas K. Korsakas). Ne visi rašytojai galėjo būti jos nariais dėl politinių ideologinių nuostatų.
 
[[1945]]  m. [[spalio 25]]-27 d. Vilniuje įvyko suvažiavimas, kuris baigė steigti [[SSRS]] rašytojų sąjungos padalinį Lietuvoje: buvo išrinkta valdyba (pirmininkas P. Cvirka), patvirtintas narių sąrašas. Ši sąjunga neturėjo savų įstatų ir vadovavosi SSRS rašytojų sąjungos įstatais.
 
Sovietmečiu Rašytojų sąjunga buvo verčiama dalyvauti antilietuviškoje kultūros politikoje, tik kai kurie jos nariai asmeniškai ryždavosi ginti daugelį svarbių nacionalinių vertybių  – kalbą, literatūrą, istorinę atmintį, tradicijas, tikėjimą.
 
[[1985]]–[[1989]] –1989 m. Rašytojų sąjunga jau buvo aktyvi [[Tautinis atgimimas|tautinio atgimimo]] žadintoja, nepriklausomybės atkūrimo skatintoja. Keletas sąjungos narių buvo išrinkti į [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio]] iniciatyvinę grupę, vėliau  – į Sąjūdžio Seimą, [[SSRS AT|SSRS]] ir [[Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas|Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą]], o po to į LR Seimą.
 
Lietuvos rašytojų sąjunga buvo viena iš iniciatorių steigiant [[Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija|Lietuvos autorių teisių gynimo asociaciją]].
 
== Pirmininkai ==
* 1944–1945 m. [[Kostas Korsakas]] (1944–1945)
* 1945–1947 m. [[Petras Cvirka]] (1945–1947)
* 1947–1954 m. [[Jonas Šimkus (1906)|Jonas Šimkus]] (1947–1954)
* 1954–1959 m. [[Antanas Venclova]] (1954–1959)
* 1959–1970 m. [[Eduardas Mieželaitis]] (1959–1970)
* 1970–1975 m. [[Alfonsas Bieliauskas]] (1970–1976)
* 1975–1988 m. [[Alfonsas Maldonis]] (1975–1988)
* 1988–1994 m. [[Vytautas Martinkus]] (1988–1989)
* 1994–2002 m. [[Valentinas Sventickas]] (1994–2002)
*[[Vytautas Martinkus]] (1989–1994)
* 2002–2010 m. [[Jonas Liniauskas]] (2002–2010)
*[[Valentinas Sventickas]] (1994–2002)
* nuo 2011 m. [[Antanas A. Jonynas]] (nuo 2011)
*[[Jonas Liniauskas]] (2002–2010)
*[[Antanas A. Jonynas]] (nuo 2011)
 
== Šaltiniai ==
eilutė 53 ⟶ 52:
 
== Nuorodos ==
* [http://www.rsleidykla.lt/ Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla]
 
{{DEFAULTSORT:Rašytojų sąjunga}}
23 668

pakeitimai