17:45, 30 birželio 2012 versija taisyti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 164 keitimai S →‎Etimologija ← Prieš tai darytas keitimas		18:22, 30 birželio 2012 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 164 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{otheruses}}▼ {\| border=1 align=right cellpadding=4 cellspacing=0 width=250 style="margin: 0 0 1em 1em; background: #f9f9f9; border: 1px #aaaaaa solid; border-collapse: collapse; font-size: 95%;" \|+<big><big>'''Afrika'''</big></big> eilutė 16 ⟶ 17: \| '''[[Laiko juostos]]''' \|\| [[UTC-1]] – [[UTC+4]] \|} [[Vaizdas:Kilimanjaro PIA03355.jpg\|250px\|thumb\|Aukščiausias Afrikos kalnas – [[Kilimandžaras]] (5895 m aukščio)]] [[Vaizdas:Nile-en.svg\|250px\|thumb\|[[Nilas]] - – antra pagal ilgi [[Žemė]]je [[upė]] (6 650 km ilgio)]]▼ ▲{{otheruses}} [[Vaizdas:Topography_of_Lake_Victoria.png\|250px\|thumb\|Didžiausias Afrikoje [[ežeras]] - – [[Viktorijos ežeras]] (plotas 68,8 tūkst. km², gylis 84 m)]]▼ [[Vaizdas:~~Kilimanjaro PIA03355~~Victoriafälle.jpg\|250px\|thumb\|~~Aukščiausias~~Didžiausias ~~Afrikos kalnas –~~Afrikoje [[~~Kilimandžaras~~Viktorijos krioklys]] (~~5895~~jo plotis 1708 m, ~~aukščio~~aukštis 108 m)]] ▲[[Vaizdas:Nile-en.svg\|250px\|thumb\|[[Nilas]] - antra pagal ilgi [[Žemė]]je [[upė]] (6 650 km ilgio)]] ▲[[Vaizdas:Topography_of_Lake_Victoria.png\|250px\|thumb\|Didžiausias Afrikoje [[ežeras]] - [[Viktorijos ežeras]] (plotas 68,8 tūkst. km², gylis 84 m)]] ~~[[Vaizdas:Victoriafälle.jpg\|250px\|thumb\|Didžiausias Afrikoje [[Viktorijos krioklys]] (jo plotis 1708 m, aukštis 108 m)]]~~ [[Vaizdas:Vegetation_Africa.png\|250px\|thumb\|Afrikos [[Biomas\|biomai]]]] [[Vaizdas:Sahara_satellite_hires.jpg\|250px\|thumb\|Afrikoje yra didžiausia karštoji [[dykuma]] [[Žemė]]je - – [[Sachara\|Sacharos dykuma]]]] [[Vaizdas:Aerial_view_of_Ol_Doinyo_Lengai_erupting_in_2008.jpg\|250px\|thumb\|[[2008]] metų [[Kovas\|kovo]] mėn. ugnikalnio išsiveržimas [[Ol Doinyo Lengai]]]] [[Vaizdas:Ngorongoro_Crater.jpg\|250px\|thumb\|[[Ngorongoras\|Ngorongore]] užgesusio [[Ugnikalnis\|ugnikalnio]] krateris]] [[Vaizdas:Adansonia_grandidieri02.jpg\|250px\|thumb\|[[Madagaskaras\|Madagaskaro]] saloje augantys [[Baobabas\|baobabai]] ''[[Adansonia grandidieri]]'']] [[Vaizdas:Zebras%2C_Serengeti_savana_plains%2C_Tanzania.jpg\|250px\|thumb\|[[Serengetis\|Serengečio]] [[savana]] ([[Tanzanija]])]] [[Vaizdas:Ostriches_cape_point_cropped.jpg\|250px\|thumb\|Afrikoje gyvena didžiausi [[Žemė]]je paukčiai - – [[Afrikinis strutis\|stručiai]]]] [[Vaizdas:Rothschild_giraffe_in_Murchison_Falls_National_Park.JPG\|250px\|thumb\|Vieni aukčiausių [[Gyvūnai\|gyvūnų]] - – [[Žirafa\|žirafos]]]] [[Vaizdas:Africa_%281909%29.jpg\|250px\|thumb\|[[1909]] metų Afrikos kolonijų politinis pasiskirstymas]] [[Vaizdas:Village_in_South_Sudan.jpg\|250px\|thumb\|[[Kaimas]] [[Pietų Sudanas\|Pietų Sudane]]]] [[Vaizdas:Family_trip.jpg\|250px\|thumb\|Afrikoje dominuoja [[Juodaodis\|negridų]] [[rasė]]]] [[Vaizdas:Cairo_Montage.png\|250px\|thumb\|Didžiausias Afrikos žemyne miestas - – [[Kairas\|Kairo megapolis]] (17 311 900 milijonų gyventojų)]] '''Afrika''' – antrasis pagal dydį (po [[Azija\|Azijos]]) [[žemynas]], esantis tarp [[Atlanto vandenynas\|Atlanto]] ir [[Indijos vandenynas\|Indijos vandenynų]], bei [[Viduržemio jūra\|Viduržemio]] ir [[Raudonoji jūra\|Raudonosios jūrų]]. Užima 29,2 mln. km², su salomis – 30 244 050 km², Afrikos žemynas sudaro 20,3 % pasaulio sausumos ir jame gyvena septintadalis Žemės gyventojų (800 milijonų žmonių). Žemyno ilgis – apie 8000 km iš šiaurės į pietus, apie 7500 km iš vakarų į rytus. eilutė 42 ⟶ 40: == Reljefas == Didžiąją dalį Afrikos paviršiaus sudaro [[Plokščiakalnis\|plokščiakalniai]], stačiomis pakopomis besileidžiantys į pakrantės žemumas. Žemumos (iki 200 m) užima apie 10 % ploto, 200–500 m plynaukštės – 39 %, 500–1000 m aukščio plotai – 28 %, daugiau 2000 m – 3 %. Didžiulę Afrikos dalį užima [[Savana\|savanos]] ir [[dykuma\|dykumos]], iš kurių didžiausia – [[Sachara\|Sacharos]] dykuma]], žemyno viduryje žaliuoja džiunglės ir drėgnieji atogrąžų miškai. Vidutinis aukštis virš jūros lygio 750 m, aukščiausia vieta – [[Kilimandžaras\|Kilimandžaro]] masyve esantis Kibo ugnikalnis (5895 m), žemiausia vieta – [[Asalis\|Asalio]] ežero vandens paviršius (157 m žemiau jūros lygio). Plokščiakalnius nuo pajūrio žemumų skiria kalnų masyvai: [[Viduržemio jūra\|Viduržemio jūros]] pakrantėje – Atlaso kalnų, [[Raudonoji jūra\|Raudonosios jūros]] – Atbajaus kalnagūbrio. Aukščiausi kalnai – [[Kilimandžaras\|Kilimandžaro]], [[Kenija (kalnas)\|Kenija]], [[Ruvenzoris]], ~~Simeno,~~[[Meru (ugnikalnis)\|Meru]], [[Virungos kalnai\|Virunga]]. === Geologinė sandara === Beveik visas Afrikos žemynas (išskyrus [[Atlaso kalnai\|Atlaso]] ir [[Kapas (kalnai)\|Kapo]] kalnus) išsidėstęs ant tektoninės [[Afrikos plokštė]]s, platformos pamatas išeina į paviršių [[Nubija\|Nubijos]], [[Achagaras\|Achagaro]], Regibato masyvuose. Nuosėdinė danga susideda iš jūrinių, lagūninių-kontinentinių ir vulkaninių uolienų. Žemynas pradėjo formuotis [[Pangėja]]i skylant [[triasas\|triaso]] periode, [[jura\|juros]] periode suaktyvėjo vulkaniniai procesai, [[miocenas\|miocene]] prie šiaurės vakarinio pakraščio prisišliejo Atlaso kalnai, rytuose pradėjo formuotis [[riftas\|riftai]]. === Rytų Afrikos formavimasis === Rytų Afrikoje [[Žemė]]s plutos plokštės tolsta viena nuo kitos. Veikiant plokščių slinkimo jėgoms, žemė įtrūko, o tarp lygiagrečių lūžių susidarė [[Riftinis slėnis\|riftiniai slėniai]]. Tai, kaip vyksta geologiniai procesai Rytų Afrikoje, labai ryškiai ir akivaizdžiai patvirtina [[Plokščių tektonika\|plokščių tektonikos]] teoriją, teigiančią, kad [[Žemė]]s plutą, arba litosferą, sudaro keliasdešimt atskirų [[Tektoninė plokštė\|tektoninių plokščių]], plūduriuojančių ant išsilydžiusios vidinės [[Astenosfera\|astenosferos]]. Tos plokštės laiko granitinius žemynų pamatus, apsuptus nuolatos atsinaujinančių bazaltinių vandenynų dugnų. eilutė 61 ⟶ 60: Dėl tam tikros dar neišaiškintos priežasties Didieji Afrikos lūžiai nusidriekė dviem skirtingom kryptim. Buvo suardyta senovės upių sistema, jos vakarinę šaką, vingiuojančią per [[Uganda\|Ugandą]], [[Tanzanija\|Tanzaniją]] ir [[Zambija\|Zambiją]], užliejo dideli ežerai, tokie kaip [[Alberto ežeras]], [[Tanganika (ežeras)\|Tanganikos]] ir [[Malavio ežeras\|Malavio]]. Tačiau rytinis lūžis, einantis per Etiopiją, Keniją ir Rytų Tanzaniją, turi lėkštas šarmingas atšakas, kaip [[Natrono ežeras]], ir aukštus ugnikalnius, pavyzdžiui, Kenijos ir Kilimandžaro kalnus. ~~Tačiau labiausiai intriguojantis Didžiųjų lūžių aspektas yra ne jų praeitis, o ateitis. Jei paaiškės~~Manoma, kad ~~lūžių slėnis yra besiformuojanti plokštės riba,~~ [[Afrikos ragas]] gali atsiskirti ir dreifuoti į [[Indijos vandenynas\|Indijos vandenyną]]. Tačiau kai kurie geologų teigimu, [[Atlanto vandenynas]] plečiasi, ir Afrika judės link Arabijos pusiasalio, todėl [[Raudonoji jūra]] gali vėl susitraukti. === Naudingosios iškasenos === eilutė 74 ⟶ 73: * [[Fosforitai]] Taip pat išgaunama [[auksas]], [[deimantas\|deimantai]] ir kiti brangakmeniai. Naftos ir dujų gausiausia Sacharos baseine, šiaurės rytinėje [[Gvinėjos įlanka\|Gvinėjos įlankos]] dalyje, metalų rūdų daugiausia pietinėje žemyno dalyje. == Krantai ir salos == Afrikos kranto linija palyginus su kitų žemynų yra mažai vingiuota, nedaug tinkamų vietų uostams. Kiek giliau į žemyną įsiterpia tik [[Gvinėjos įlanka\|Gvinėjos]] ir [[Sirto įlanka\|Didžiojo Sirto]] įlankos. Salų prie Afrikos krantų taip pat nėra daug: didesnė jų santalka yra ties šiaurės vakariniais krantais (vadinamoji [[Makaronezija]] – [[Žaliojo Kyšulio salos]], [[Kanarai]], [[Madeira (sala)\|Madeira]]) ir Indijos vandenyne ([[Madagaskaras]], [[Maskarenų salos\|Maskarenų]], [[Amirantų salos\|Amirantų]], [[Seišelių salos]], [[Komorai]], [[Europa (sala)\|Europa]], [[Zanzibaras (sala)\|Zanzibaras]], [[Pemba (sala)\|Pemba]] ir kt.). Dar keletas salų yra Gvinėjos įlankoje ([[San Tomė]], [[Prinsipė]], [[Biokas]], [[Pagalu]]) bei daug smulkių salų Raudonojoje jūroje. Kraštiniai Afrikos kyšuliai: * šiaurė – [[Abjado kyšulys]]; * pietūs – [[Gerosios Vilties kyšulys]]; * rytai – [[Gardafajo kyšulys]]; * vakarai – [[Žaliasis kyšulys]] ([[Almadi]]). == Klimatas == Kadangi [[pusiaujas]] kerta Afriką beveik ties jos centru, centrinėje žemyno dalyje yra drėgniausia ir nuolat karšta, o einant į šiaurę ir pietus nuo pusiaujo [[klimatas]] tampa sausesnis ir kontrastingesnis. Afrika yra karščiausias iš visų žemynų. Šiaurės pusrutulyje vasarą vidutinė temperatūra siekia 25–30 °C, Sacharoje – dar karščiau. Čia taip pat yra pasaulio karščio polius – Libijos mieste [[Azizija\|Azizijoje]] užfiksuota 57,7 °C temperatūra. Žiemą temperatūra nukrenta iki 10–25 °C, o Atlaso kalnuose neretai pasitaiko ir žemesnių nei 0 °C temperatūrų bei [[sniegas\|sniego]]. Pietų pusrutulio vasarą temperatūros ten taip pat daug kur viršija 30 °C (ypač pietvakarių [[Kalaharis\|Kalaharyje]]), tačiau žiemą Pietų Afrikoje dažnai atvėsta žemiau 10 °C, o kalnuotose vietovėse ir pasninga. Ties pusiauju ištisus metus vyrauja 25–30 °C temperatūra. Kritulių pasiskirstymas labai netolygus: [[Centrinė Afrika\|Centrinėje Afrikoje]] iškrenta nuo 1500–2000 iki 3000–4000 mm (Gvinėjos įlankos pakrantėje) kritulių per metus, [[Sudanas (regionas)\|Sudano gamtinėje srityje]], [[Vakarų Afrika\|Vakarų]], [[Rytų Afrika\|Rytų]] ir didžiojoje dalyje [[Pietų Afrika\|Pietų Afrikos]] iškrenta nuo 1500 mm (arčiau pusiaujo) iki 200 mm (toliau nuo pusiaujo) kritulių. Beveik visi jie iškrenta [[liūčių sezonas\|lietingojo laikotarpio]] metu. Sacharoje ir pietinėse dykumose ([[Namibas\|Namibe]], Kalaharyje) per metus iškrenta mažiau 100 mm kritulių, dažnai gali nelyti kelis metus iš eilės. Šiauriniame ir pietiniame žemyno pakraščiuose iškrenta 600–700 mm kritulių (didžioji dalis – kelių mėnesių bėgyje). Centrinėje Afrikoje dažnos [[perkūnija\|perkūnijos]], šiame regione žaibuoja dažniausiai visame pasaulyje. Likusioje žemyno dalyje dažnos užsitęsusios [[sausra\|sausros]]. == Valstybės ==

Afrika: Skirtumas tarp puslapio versijų