Veseksas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.3) (robotas Keičiama: th:ราชอาณาจักรเวสเซกซ์ |
S Kai kurių skaitvardžių vartojimo klaidų taisymas |
||
Eilutė 69:
Anksčiau minėtos atakos žymi didėjantį spaudimą iš besiplečiančios [[Mersija|Mersijos karalystės]]. Vienu metu Veseksas neteko savo sričių į šiaurę nuo Temzės ir Avono ir pasistumėjo į pietus. Senvilas vedė Pendos dukrą, bet jos atsižadėjo, tad Penda užpuolė Veseksą ir išvijo jį į tremtį tikriausiai trejiems metams. Data nėra tiksli, bet tai įvyko apie 640–650 m. Tuos metus jis praleido [[Rytų Anglija|Rytų Anglijoje]] ir tewn priėmė krikščionybę. Sugrįžus Senvilą užpuplė Pendos įpėdinis Vulfherė, bet jis net sugebėjo išplėsti valdas Somersete britų sąskaita. Vinčesteryje jis įkūrė antrą vyskupystę, nes Dorčesterio buvo apleista Mersijai plečiantis į pietus. Po kurio laiko Vinčesteris tapo Vesekso sostine.
Po Sinvilo mirties [[673]] m. jo našlė Siksburė išbuvo soste vienerius metus, o po jos valdė [[Eskvinas]], kuris buvo kilęs iš kito Sivlino brolio. Tai buvo vienas iš kelių atvejų, kai Vesekso sostas atiteko karališkos šeimos šalutinės šakos atstovui. Eskvilas valdė
Sentvino įpėdinis buvo tariamai tolimas giminaitis [[Sidvala]], kildinęs save iš Sivlino. Sidvala valdė tik
Jo įpėdinis buvo Inas, kuris tvirtino kilęs iš Serdiko per Sivliną, bet vėl per tolimą ir miglotą giminystės ryšį. Inas buvo vienas iš ilgiausiai valdžiusių Vesekso karalių – 38 metus. Jis išleido seniausią anglišką teisės kodeksą (neskaitant Kento karalystės) ir įkūrė antrą, Šerborno, vyskupystę, kuri aptarnavo sritis į vakarus nuo Selvudo miško. Gyvenimo pabaigoje jis pasekė Sidvalos pavyzdžiu ir atsisakęs sosto išvyko į Romą. Po jo valdė eilė mažai žinomų karalių, kurie save kildino iš Serdiko.
|