Tėbai (Graikija): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Chobot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.5) (robotas Pridedama: ja:ティーヴァ
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių skaitvardžių vartojimo klaidų taisymas
Eilutė 30:
[[457 m. pr. m. e.]] norėdama sutrukdyti Atėnams centrinėje Graikijoje, sugrąžino Tėbams Bojotijos lygos vadovavimą. Kadmėjos tvirtovė pasitarnavo kaip pasipriešinimo centras, kai Atėnai užėmė visą kraštą (457–447 m. pr. m. e.). Per [[Peloponeso karas|Peloponeso karą]] Tėbai, supykdyti to, kad Atėnai rėmė mažų Bojotijos miestų, ypač Platėjos, nepriklausomybę, buvo tvirti Spartos sąjungininkai, o mainais Sparta padėjo apgulti ir sugriauti Platėją [[427 m. pr. m. e.]] O 424 m. pr. m. e. Tėbų vadovaujama Bojotija sumušė [[Delijaus mūšis|Delijaus mūšyje]] įsiveržusius atėniečius ir pirmąkart pademonstravo tvirtą karinę organizaciją, kuri Tėbus padarė vienu iš galingiausių miestų Graikijoje.
 
Žlugus Atėnų galybei po Peloponeso karo, Tėbai sužinojo, kad Sparta ketina apsaugoti tuos kraštus, kuriuos jie ketino užimti, ir panaikino sąjungą. [[404 m. pr. m. e.]] jie siekė visiškai sugriauti Atėnus, bet [[403 m. pr. m. e.]] jau padėjo į Atėnus grįžti demokratijai, kad ji būtų atsvara Spartai. Po metų, tikriausiai įtikinti persų aukso, Tėbai sudarė branduolį sąjungos, nukreiptos prieš Spartą. Haliarto (395 m. pr. m. e.) ir Koronėjos (394 m. pr. m. e.) mūšiuose jie pademonsravo savo didėjančią karinę galią, kai su spartiečiais kovėsi kaip su lygiais. Karo pasekmės buvo katastrofiškos Tėbams, kai visuotinis susitarimas 387 m. pr. m. e. nustatė visų Graikijos miestų savivaldą ir nušalino bojotiečius nuo jų valdymo. Tėbų galia dar labiau sumažėjo 382 m. pr. m. e., kai Sparta po išdavystės užėmė tvirtovę. Po trijųtrejų metų spartiečių įgula buvo išvyta, o vietoj oligarchijos įvesta demokratija. Po to buvusiuose karuose [[Epaminondas|Epaminondo]] ir [[Pelopidas|Pelopido]] sukurta armija parodė esanti geriausia Graikijoje. Po padrikos kovos metų, kai Tėbai užvaldė Bojotiją, pasiekė zenitą pergalėje prieš spartiečius [[Leuktros mūšis|Leuktros mūšyje]] [[371 m. pr. m. e.]] Nugalėtojai visoje Graikijoje buvo sveikinami kaip išvaduotojai. Tėbai įsiveržė į [[Peloponesas|Peloponesą]] ir su didele sąjunga ilgam palaužė Spartos galią, iš dalies todėl, kad išlaisvino helotos, spartiečių ekonomikos pagrindą. Panašios ekspedicijos buvo nusiųstos į [[Tesalija|Tesaliją]] ir Makedoniją.
 
Bet Tėbų dominavimas buvo trumpalaikis, nes valstybės, kurias jie išlaisvino, nenorėjo visam laikui tapti jų pavaldiniais. Dėl varžybų su Atėnais, kurie 395 m. pr. m. e. buvo Tėbų sąjungininkais, bijodami Spartos, o nuo 387 m. pr. m. e. stengėsi palaikyti galios balansą, Tėbų imperija nesusikūrė. Epaminondui žuvus [[Mantinėjos mūšis|Mantinėjos mūšyje]] 362 m. pr. m. e. Tėbai prarado lyderių pozicijas. Kare su kaimynine [[Fokidė|Fokide]] (356–346 m. pr. m. e.) Tėbai nesugebėjo net išsaugoti dominavimo centrinėje Graikijoje, o pasikvietę [[Pilypas II|Pilypą II]] sutriuškinti fokiečius, jie leido Makedonijos karaliui pavojingai arti priartėti prie Tėbų sienų. Nuotaikos pasikeitė, kai [[Demostenas]] įkalbėjo Tėbus dalyvauti paskutiniame bandyme sutrukdyti makedoniečiams užimti Graikiją. Tačiau [[Cheronėjos mūšis]] buvo pralaimėtas ir Tėbai prarado viltis susigrąžinti įtaką. Pilypas pasitenkino nušalinęs Tėbus nuo Bojotijos valdymo, bet po nesėkmingo maišto 335 m. pr. m. e. prieš makedoniečius, jo sūnus [[Aleksandras Didysis]] nubaudė miestą jį sugriaudamas, tik, pasak legendų, palikdamas šventyklas ir poeto [[Pindaras|Pindaro]] namus.