Tajai (Vietnamas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatinis santrumpų taisymas (žr. http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/rasyba/sutrumpinimai.html) |
S Kai kurių skaitvardžių vartojimo klaidų taisymas |
||
Eilutė 28:
Laikoma, kad Vietnamo tajų gyvenamas regionas yra visų [[tajai (grupė)|tajų]] protėvynė. Čia teka 9 tajų šventosios upės, tarp kurių yra [[Hongha|Nam Tao]], [[Da (upė)|Nam Te]], [[Ma (upė)|Nam Ma]], [[Mekongas|Nam Khun]] ir pan. Netoli nuo Laoso sienos yra '''Muang Thaeng''' slėnis ({{vi|Mường Thanh}} – „Dievo šalis“), kuriame yra [[Dien Bien Fu]] miestas. Tajų legendos pasakoja, kad būtent šiame mieste po [[potvynis|potvynio]] dievai pasiuntė išminčius, kurie nusausino laukus, o iš vandens buivolo atsirado žmonijos protėviai. Čia valdė ir legendinis karalius [[Khun Boromas]] ({{th|ขุนบรม|Khun Borom}}).
Pasak legendos, Khun Boromas išplėtė tajų žemes ir paskirstė jas savo septyniems sūnums. Tajų protėvynė dabartiniame Vietname ir gretimose Laoso teritorijose (dab. [[Huaphano provincija]]) atiteko sūnui ''Khun Chusong''. Vietos tajai nesuformavo vientisos valstybės, ir gyveno susiskaldę į
XI a. Vietnamui iškovojus nepriklausomybę nuo Kinijos, [[Daivietas|Daivieto]] karalystė vykdė ekspansiją į tajų kraštus vakaruose, tačiau galutinai jų neprijungė: tajai išlaikė nemažą autonomiją. Nuo XIV a. teritoriją valdė [[Muang Phuan]] valstybė (1369–1478), kurios centras buvo dabartiniame rytų Laose. Šiai valstybei nusilpus, jos teritorija buvo padalinta į dvi dalis: rytinė dalis (dab. šiaurės vakarų Vietnamas ir Laoso Huaphano provincija) atiteko Daivietui (čia sukurta [[Čanninio provincija]] ({{vi|Tran Ninh}})), o vakarinę užkariavo [[laosiečiai|lao]] [[Lan Sango karalystė]] (išlaikyta vasalinė kunigaikštystė). Regioną valdant Vietnamui, į tajų gyvenamas žemes migravo kitos etninės grupės: iš Kinijos kėlėsi [[hmongai]] ir [[mienai]], o iš Raudonosios upės žemupio – etniniai [[vietnamiečiai]]. Šiuo metu tik 40 proc. regiono gyvetojų yra etniniai tajai.
| |||