Sindho istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatinis santrumpų taisymas (žr. http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/rasyba/sutrumpinimai.html) |
S Kai kurių skaitvardžių vartojimo klaidų taisymas |
||
Eilutė 52:
Kalifato sudėtyje Sindas sudarė atskirą provinciją, kuri taip pat valdė ir dalį Pandžabo. Jos administraciniu centru arabai padarė [[Mansura|Mansuros]] miestą. Provincijoje buvo vykdoma krašto islamizacija, kurios metu formavosi musulmoniška Sindo kultūra ir [[sindai|sindų]] etninė grupė, sindų kalba. Tai buvo tolimiausias rytinis musulmonų forpostas. Taip pat suklestėjo [[Debalis|Debalio]] uostas, tapęs vienu svarbiausių Kalifato uostų, po [[Basra|Basros]]. Sindų jūreiviai garsėjo musulmonų pasaulyje, o jų kolonijos siekė tolimas Pietryčių Azijos salas, nešdamos Islamą tolyn į rytus. Sindų jūreivių įvaizdžiai davė pradžią garsiosioms istorijoms apie [[Sindbadas|Sindbadą]].
Jau 841 m. Sindo provincija gavo didelę autonomiją, čia įsitvirtino vietinė arabiška emyrų dinastija [[Habarių dinastija|Habariai]], viešpatavusi iki 1024 m. Tais metais [[Machmudas Gaznavis]] nukariavo Mansurą ir jį visiškai sugriovė, laikinai prijungdamas regioną prie [[gaznevidų imperija|Gaznevidų imperijos]]. Po
XIV a. viduryje Sindą trumpam nukariavo [[Delio sultonatas]]. Mirus didžiajam užkariautojui [[Muchamadas bin Tughlukas|Muchamadui bin Tughlukui]], sultonatas subyrėjo, tačiau Sinde Sumrų dinastiją 1351 m. pakeitė nauja – [[Samų dinastija]], įsitvirtinusi Thatoje. Samų valdovai titulavosi ''džam'', o jų valstybė buvo laikoma sultonatu. Samai taip pat rėmė sindų kultūrą.
| |||