Lomža: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dydis nepakito ,  prieš 7 metus
S
Kai kurių skaitvardžių vartojimo klaidų taisymas
S (Kai kurių skaitvardžių vartojimo klaidų taisymas)
== Švietimas ==
 
[[1609]] m. mieste atsidarė mokyklėlė – [[Pultuskas|Pultusko]] jėzuitų kolegijos filialas, o po trijųtrejų metų ji ji tapo savarankiška. [[1638]] m. jai vadovavo [[Andrius Bobola]], vėliau paskelbtas katalikų šventuoju. Mokslas šioje jėzuitų kolegijoje buvo nemokamas, veikė mokyklos choras, teatras, biblioteka, neturtingiems moksleiviams suteikiamas bendrabutis. Nuo [[1644]] m. pradėta mokyti [[Retorika|retorikos]], tuo pačiu auklėtiniams buvo suteikiamas vidurinis išsilavinimas. Poetiką ir retoriką dėstė ir Vilniaus universiteto auklėtinis filosofas [[Jokūbas Rakašas]]. Kolegijai vadovavo kitas žymus Lietuvos filosofas [[Kazimieras Juraga-Giedraitis]], joje mokėsi ir būsimasis [[VU|Vilniaus universiteto]] [[rektorius]] [[Jonas Juraga-Giedraitis]].
 
Didikė Ieva Šembekova paskyrė pinigų naujam pastatui ir [[1741]] m. pradėta naujos mūrinės mokyklos pastato statybą. Darbai vyko lėtai, [[1748]]-[[1749]] m. kolegiją lankęs būsimasis [[LDK]] žemėlapių kūrėjas [[Jonas Nepreckis]] per pamokas sedėjo dar senajame mediniame pastate. [[1771]] m. į dar nebaigtą mokyklą atėjo mokyti [[pijorai]]. Jų vadovavimo laikotarpiu (1774–1807) mokykla sustiprėjo, ji tapo viso pavieto švietimo įstaiga, į kurią mokytis buvo priimami vaikai su pradiniu išsilavinimu. Pijorų mokykloje mokėsi ir Lietuvos teisės istorikas [[Ignas Danilevičius]], [[Varšuvos universitetas|Varšuvos universiteto]] pirmasis rektorius [[Voiciechas Šveikovskis]].
177 336

pakeitimai