Federico Barocci: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kai kurių skaitvardžių vartojimo klaidų taisymas |
|||
Eilutė 5:
== Biografija ==
Federikas Fjoris gimė apie 1526-28 m. [[Urbinas|Urbine]], menininkų šeimoje. Vėliau jis bus pramintas ''Barocci'' (liet. reikštų dviratį vežimėlį) pravarde nuo tėvo pravardės. Tėvas Ambrogio buvo [[skulptorius]] ir greičiausiai Federikas pirmuosius mokslus išėjo pas jį. Po to dailės mokinosi pas Battista Franco ir dėdę Bartolomeo Genga. Apie 1548 m. Baročis atvyko į [[Roma|Romą]] mokytis dailės. Baročio stiliaus susiformavimui įtakos turėjo [[Rafaelis]], [[Andrea del Sartas]], [[Koredžas]]. Ypač pastarojo dailės maniera pasireiškia Federiko darbuose. Po
Urbine susiformavo originalus Baročio stlius, kuriame jis derino Koredžo ir [[Venecija|venecijiečių]] dailininkų įtakas. Tuo metu plačiai paplitęs [[manierizmas]] irgi turėjo poveikio jo darbams. Tačiau Baročis manieristinius bruožus naudojo saikingai, pabrėždamas tik detalėse. Tarp tuo metu dominavusio manieristinių darbų šaltumo Baročio darbai pasižymėjo švelniomis ir šiltomis spalvomis, piešiniai atlikti labai delikačiai (pvz., „Jaunos moters portretas“). Jo darbų scenos paprastos, pagrindiniam motyvui išryškinti dailininkas naudojo raiškų šviesotamsos efektą ir vaiskias raudonas spalvas, kuo priartėjo labiau prie [[barokas|baroko]] dailės vėlesnių meistrų, [[Rubensas|Rubenso]] ir [[Berninis|Berninio]]. Tikriausiai garsiausiu Baročio darbu įvardijama „Madonna del Popolo“ (Žmonių Madona). Jo darbuose jaučiamas svyravimas tarp manieristinio parodomojo stiliaus ir religinės egzaltacijos scenų. Federikas Baročis mirė [[1612]] m. [[rugsėjo 30]] d. Gyvenimo gale, pasakojama, buvo pakrikusios sveikatos ir elgesio, tai aiškinama praeities bandymo jį nunuodyti pasekmėmis. Palaidotas San Francesco (Šv. Pranciškaus) bažnyčioje [[Urbinas|Urbine]].
|