Kordobos kalnagūbriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

12 pridėta baitų ,  prieš 9 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S (r2.7.3) (robotas Keičiama: en:Sierras de Córdoba)
S
[[Vaizdas:Villa_Carlos_Paz_desde_el_Cerro_de_la_CruzSierras de la Provincia de Córdoba (Argentina) 2008-09-20.jpg|thumb|right|245px255px|[[Vilja Karlos Pasas]] PuniljosKordobos slėnyjekalnagūbriai]]
'''Kordobos kalnagūbriai''' (isp. ''Sierras de Córdoba'') – kalnų grandinė centrinėje [[Argentina|Argentinoje]], tarp [[Pampos|Pampų]] pietuose ir rytuose, [[Gran Čiakas|Čiako]] – šiaurėje ir [[Andai|Andų]] – vakaruose. Išsidėstę daugiausia [[Kordobos provincija|Kordobos provincijoje]], nors dalis patenka į [[San Luiso provincija|San Luiso]] ir [[Santjago del Estero provincija]]s. Sudaro kelio pagrindinės grandinės: ''[[Sierra Chica]], Sierras de Ambargasta, [[Sierras Grandes]], Sierras de Pocho'' ir ''[[Sierra de Comechingones]]''. Aukščiausia vieta – ''[[Champaquí]]'' kalnas (2800 m). Kalnų grandines skiria platūs derlingi slėniai: ''[[Valle de Punilla]], [[Valle de Calamuchita]], [[Valle de Paravachasca]], Valle de Traslasierra'' ir ''[[Valle de Conlara]].
 
'''Kordobos kalnagūbriai''' (isp. ''{{es|Sierras de Córdoba''}})  – kalnų grandinė centrinėje [[Argentina|Argentinoje]], tarp [[Pampos|Pampų]] pietuose ir rytuose, [[Gran Čiakas|Čiako]]  – šiaurėje ir [[Andai|Andų]]  – vakaruose. Išsidėstę daugiausia [[Kordobos provincija|Kordobos provincijoje]], nors dalis patenka į [[San Luiso provincija|San Luiso]] ir [[Santjago del Estero provincija]]s. Sudaro kelio pagrindinės grandinės: ''[[Sierra Chica]], Sierras de Ambargasta, [[Sierras Grandes]], Sierras de Pocho'' ir ''[[Sierra de Comechingones]]''. Aukščiausia vieta  – ''[[Champaquí]]'' kalnas (2800 m). Kalnų grandines skiria platūs derlingi slėniai: ''[[Valle de Punilla]], [[Valle de Calamuchita]], [[Valle de Paravachasca]], Valle de Traslasierra'' ir ''[[Valle de Conlara]].
Kordobos kalnagūbriai susidarė anksčiau už Andus – [[Paleozojus|Paleozojaus]] eroje ir buvo smarkiai eroduoti. Sudaryti daugiausia iš [[metamorfinės uolienos|metamorfinių uolienų]] ([[kvarcitas|kvarcito]] ir kt.). Vėliau [[Ordovikas|ordoviko]] periode pasireiškė [[vulkanizmas|vulkanizmo]] procesai. Nurimus vulkanizmui kalnai buvo veikiami [[erozija|erozijos]]. Šių praeityje vykusių procesų pasekmė – šiuolaikiniai druskingi ežerai (pvz., ''[[Salinas Grandes]]''). Kalnuose prasideda daug svarbių regiono upių: [[Primeras]], [[Segundas]], [[Terseras]], [[Kuartas]], [[Kuintas]]. Daug upių patvenktos. Tačiau pasiekia [[Parana|Paraną]] tik lietingais metais.
 
Kordobos kalnagūbriai susidarė anksčiau už Andus  – [[Paleozojus|Paleozojaus]] eroje ir buvo smarkiai eroduoti. Sudaryti daugiausia iš [[metamorfinės uolienos|metamorfinių uolienų]] ([[kvarcitas|kvarcito]] ir kt.). Vėliau [[Ordovikas|ordoviko]] periode pasireiškė [[vulkanizmas|vulkanizmo]] procesai. Nurimus vulkanizmui kalnai buvo veikiami [[erozija|erozijos]]. Šių praeityje vykusių procesų pasekmė  – šiuolaikiniai druskingi ežerai (pvz., ''[[Salinas Grandes]]''). Kalnuose prasideda daug svarbių regiono upių: [[Primeras]], [[Segundas]], [[Terseras]], [[Kuartas]], [[Kuintas]]. Daug upių patvenktos. Tačiau pasiekia [[Parana|Paraną]] tik lietingais metais.
Žemutiniuose kalnų šlaituose, slėniuose klimatas šiltas, drėgnas. Vasaros karštos su neretomis liūtimis, žiemos šiltos ir sausos. [[Kordoba (Argentina)|Kordoboje]] per metus iškrenta 715 mm kritulių. Kritulių kiekis labai priklauso nuo šlaitų padėties: rytinuose gali iškristi net 1200 mm (dėl drėgnų oro masių nuo [[Atlanto vandenynas|Atlanto]]), tuo tarpu vakariniuose – tik apie 400 mm. Kalnų žemutiniuose šlaituose vasarą temperatūra siekia 33 °C, žiemą 20 °C. Tačiau 2000 m aukštyje temperatūra jau tik 14 °C. Tačiose viršūnėse žiemą gali pasnigti.
 
Žemutiniuose kalnų šlaituose, slėniuose klimatas šiltas, drėgnas. Vasaros karštos su neretomis liūtimis, žiemos šiltos ir sausos. [[Kordoba (Argentina)|Kordoboje]] per metus iškrenta 715  mm kritulių. Kritulių kiekis labai priklauso nuo šlaitų padėties: rytinuose gali iškristi net 1200  mm (dėl drėgnų oro masių nuo [[Atlanto vandenynas|Atlanto]]), tuo tarpu vakariniuose  – tik apie 400  mm. Kalnų žemutiniuose šlaituose vasarą temperatūra siekia 33  °C, žiemą 20  °C. Tačiau 2000  m aukštyje temperatūra jau tik 14  °C. Tačiose viršūnėse žiemą gali pasnigti.
Kalnų slėniuose ir žemutiniuose šlaituose auga miškai, nuo 2000 m prasideda kalnų pievos (kur vyrauja įvairios [[ašuotės|ašuočių]] rūšys). Kalnuose yra [[Quebrada del Condorito nacionalinis parkas|''Quebrada del Condorito'']] nacionalinis parkas.
 
Kalnų slėniuose ir žemutiniuose šlaituose auga miškai, nuo 2000  m prasideda kalnų pievos (kur vyrauja įvairios [[ašuotės|ašuočių]] rūšys). Kalnuose yra [[Quebrada del Condorito nacionalinis parkas|''Quebrada del Condorito'']] nacionalinis parkas.
 
[[Kategorija:Argentinos kalnai]]