FIFA pasaulio čempionatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis santrumpų taisymas (žr. http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/rasyba/sutrumpinimai.html)
Mymis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 30:
'''FIFA Pasaulio taurė''' – stipriausių planetos [[futbolas|futbolo]] rinktinių turnyrai. Tai vienas iš pačių svarbiausių pasaulio sporto įvykių (po Olimpiados). Dabar pasaulio čempionatuose dalyvauja 32 šalių rinktinės, o atrankos varžybas pradeda apie 200 rinktinių, tarp jų – ir [[Lietuva]]. Paprastai jie vyksta vienoje šalyje, tačiau 2002 m. vyko dviejose (Japonijoje ir Pietų Korėjoje).
 
Pasaulio čempionate dalyvauja nacionalinės rinktinės šalių, kurios priklauso tarptautinei futbolo federacijai [[FIFA]] (''Fédération Internationale de Football Association''). Pasaulio futbolo čempionatas rengiamas nuo [[I pasaulio futbolo čempionatas|1930]] m. kas ketverius metus. Pirmenybės neįvyko tik 1942 m. ir 1946 m., kuometkai vyko Antrasis Pasaulinis karas.
 
Finalinis Pasaulio čempionato etapas vyksta vienoje šalyje, kurioje 32 pajėgiausios futbolo rinktinės kovoja dėl aukščiausio titulo. Turnyras vyksta trim etapais - pirmajame komandos žaidžia aštuoniuose pogrupiuose, po keturias komandas vieno rato sistema. Dvi pajėgiausios pogrupių ekipos patenka į atkrintamąsias varžybas, kuriose komandos žaidžia vieno minuso sistema.
Eilutė 48:
Matydamas, kad Olimpiadoje varžosi tik megėjų komandos, Seras Thomas Liptonas 1909 m. Turine surengė Sero Thomo Liptono taurės turnyrą. Jame varžėsi ne nacionalinės rinktinės, tačiau savo šaliai atstovaujantys futbolo klubai. Šis turnyras kartais yra vadinamas ''Pirmąją Pasaulio taure'', kurioje dalyvavo prestižiškiausios profesionalios futbolo ekipos iš Italijos, Vokietijos ir Šveicarijos. Visgi FA valdoma [[Futbolo_Asociacija|Anglijos futbolo asociacija]] atmetė kvietimą prisijungti prie šio turnyro ir deleguoti iš profesionalių futbolininkų sudarytą klubą. Tuomet Liptonas pakvietė West Auckland mėgėjų ekipą iš Durham apygardos, kuri tapo Anglijos atstove. West Aucklandas laimėjo turnyrą ir pakartojo šį pasiekimą 1911 m. apgindamas čempionų titulą ir pagal turnyro nuostatus įgijo teisę pasilikti trofėjų visiems laikams.
 
Po keliųkelerių metų 1914 m. FIFA įvardino Olimpinį futbolo turnyrą kaip "Pasaulio futbolo mėgėjų čempionatą" ir prisidėjo prie jo organizavimo. Šis sprendimas padėjo pamatus pirmosioms tarpkontinentinėms futbolo pirmenybėms, kurios įvyko 1920 m. vasaros Olimpinėse žaidynėse. Turnyre dalyvavo {{Futb|Egipt|o|as}} ir trylika Europos futbolo ekipų. Nugalėjo {{Futb|Belgij|os|os}} futbolo rinktinė, o sekančiose dvejose Olimpiadose 1924 m. ir 1928 m. čempione tapo {{Futb|Urugvaj|aus|aus}} futbolo rinktinė.
 
===Pirmasis Pasaulio čempionatas===
Įkvėpti sėkmės organizuojant futbolo turnyrus Olimpinėse žaidynėse, [[FIFA]], bei organizacijos idėjinis vadas [[Jules_Rimet|Prezidentas Žiulis Rimė ]](Jules Rimet) vėl pradėjo galvoti apie atskirą tarptautinį turnyrą, kuris būtų rengiamas ne Olimpiadoje. Todėl 1928 m. gegužės 28 d. surengtame [[FIFA]] suvažiavime [[Amsterdamas|Amsterdame]] buvo nuspręsta surengti [[FIFA]] organizuojamą futbolo turnyrą. Pirmojo čempionato šeimininku pasirinktas [[Urugvajus]]. Šalis 1930 m. minėjo savo Nepriklausomybės šimtmetį, be to {{Futb|Urugvaj|aus|aus}} rinktinė buvo dukart iš eilės tapusi stipriausia ekipa Pasaulyje (1924 m. buvo pirmieji, kuometkai [[FIFA]] organizuojamuose futbolo tunyruoseturnyruose galėjo žaisti profesionalūs žaidėjai).
 
Pasirinktų šalių futbolo asociacijoms buvo išsiųsti kvietimai į čempionatą. Tačiau čempionato šeimininku pasirinkus [[Urugvajus|Urugvajų]] reiškė, kad Europos šalių rinktinių laukia ilga ir brangi kelionė per Atlanto vandenyną. Todėl likus dviem mėnesiams iki čempionato pradžios nė viena Europos ekipa nebuvo patvirtinusi, jog dalyvaus turnyre. Visgi [[Jules_Rimet|Ž. Rimė]] įtikino {{Futb|Belgij|os|os}}, {{Futb|Prancūzij|os|os}}, {{Futb|Rumunij|os|os}} ir {{Futb|Jugoslavij|os|os}} rinktines atvykti į turnyrą, tad pirmajame čempionate kovojo komandos iš trylikos šalių: septynios iš Pietų Amerikos, keturios iš Europos ir dvi iš Šiaurės Amerikos.
 
Pirmosios Pasaulio futbolo čempionato rungtynės buvo sužaistos 1930 m. liepos 13 d., kuometkai {{Futb|Prancūzij|os|a}} 4-1 nugalėjo {{Futb|Meksik|os|ą}}, o {{Futb|JAV}} 3-0 palaužė {{Futb|Belgij|os|os}} futbolininkus. Pirmąjį Pasaulio futbolo čempionatų įvartį pelnė prancūzas [[Lucien Laurent]]. Pirmojo čempionato finale {{Futb|Urugvaj|aus|us}} [[Montevideo]] stadione stebint 93 000 žiūrovų rezultatu 4-2 įveikė {{Futb|Argentin|os|ą}} bei tapo pirmaisiais Pasaulio futbolo čempionato nugalėtojais.
 
===Pasaulio čempionatai prieš Antrąjį Pasaulinį karą===
Eilutė 67:
Pirmajame pokario čempionate į turnyrą sugrįžo {{Futb|Urugvaj|aus|aus}} futbolininkai kurie boikotavo antrąsias ir trečiąsias pirmenybes. Grįžę į čempionatą {{Futb|Urugvaj|aus|aus}} futbolininkai dar kartą tapo nugalėtojais viename iš įspūdingiausių Pasaulio futbolo čempionatų finalų nugalėdami šeimininkę {{Futb|Brazilij|os|ą}}. Šias rungtynes stadione stėbėjo net 173 000 žmonių, o finalas vėliau buvo pavadintas "Maracanazo" (portugališkai: ''Maracanaço'').
 
Nuo 1934 m. iki 1978 m. Pasaulio futbolo čempionatuose dalyvavo 16 komandų, išskyrus [[III_pasaulio_futbolo_čempionatas|1938 m.]], kuometkai Austrija buvo sujungta su Vokietija jau po atrankos turnyro ciklo, tad finaliniame etape liko vos 15 rinktinių bei [[IV_pasaulio_futbolo_čempionatas|1950 m.]] čempionatą, kuometkai {{Futb|Indij|os|a}}, {{Futb|Škotij|os|a}} ir {{Futb|Turkij|os|a}} pasitraukė iš čempionato, kuriame liko varžytis 13 komandų. Daugelis Pasaulio taurės dalyvių buvo iš [[Europa|Europos]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] ir tik maža dalis atstovų buvo iš [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]], [[Azija|Azijos]], [[Afrika|Afrikos]] ir [[Okeanija|Okeanijos]]. Šių žemynų rinktinės patirdavo skaudžias nesėkmes dvikovose prieš europiečius ir pietų amerikiečius. Iki 1982 m. vienintelės komandos nepriklausančios [[Europa]]i ar [[Pietų Amerika]]i, kurios peržengė pirmojo etapo barjerą buvo: {{Futb|JAV}}, pasiekusios pusfinalį 1930 m., {{Futb|Kub|os|a}}, patekusį į ketvirtfinalį 1938 m., {{Futb|Šiaurės Korėj|os|a}} ketvirtfinalyje žaidusi 1966 m. ir {{Futb|Meksik|os|a}} antrajame varžybų etape žaidusi 1970 m.
 
===Plėtra iki 32 komandų===
Eilutė 79:
Futbolas taip pat įtrauktas į visų Olimpinių vasaros žaidynių programą išskyrus [[1896_m._vasaros_olimpinės_žaidynės|1896 m.]] ir [[1932_m._vasaros_olimpinės_žaidynės|1932 m]]. Tiesa, ne taip kaip kitose sporto šakose Olimpinis futbolo turnyras nėra aukščiausio lygio ir nuo 1992 m. tai yra U-23 rinktinių pirmenybės, kuriose kiekvienai ekipai leidžiama registruoti po tris vyresnius žaidėjus. Moterų futbolas Olimpiadoje debiutavo [[1996_m._vasaros_olimpinės_žaidynės|1996 m.]] Moterų futbolo rinktinėms žaidynėse netaikomi jokie apribojimai.
 
[[Konfederacijų_taurė|FIFA Konfederacijų taurė]] - tai turnyras rengiamas vienivieneri metai prieš Pasaulio futbolo čempionatą šalyje, kurioje jis vyks. Ši taurė yra tarsi generalinė repeticija prieš artėjantį renginį. Turnyre dalyvauja šešių FIFA konfederacijų nugalėtojai, būsimo čempionato šeimininkė ir dabartinė Pasaulio taurės savininkė.
 
FIFA taip pat organizuoja turnyrus jaunimui ir jauniams: ([[FIFA_U-20_pasaulio_taurė|FIFA U-20 Pasaulio taurė]], [[FIFA_U-17_pasaulio_taurė|FIFA U-17 Pasaulio taurė]], FIFA U-20 moterų Pasaulio taurė, FIFA U-17 moterų Pasaulio taurė), klubams ([[FIFA_Pasaulio_futbolo_klubų_taurė|FIFA klubų Pasaulio taurė]]) bei įvairioms futbolo šakoms, pavyzdžiui, salės futbolui (FIFA salės futbolo Pasaulio taurė) ir paplūdimio futbolui (FIFA paplūdimio futbolo Pasaulio taurė).
Eilutė 94:
Atrankos turnyras į Pasaulio čempionatą rengiamas nuo [[II_pasaulio_futbolo_čempionatas|1934 m.]] pirmenybių. Jis yra organizuojamas šešiose [[FIFA]] kontinentinėse zonose ([[CAF|Afrikoje]], [[Azijos_futbolo_konfederacija|Azijoje]], [[CONCACAF|Šiaurės ir Centrinės Amerikos ir Karibų šalių]], [[CONMEBOL|Pietų Amerikos]], [[OFC|Okeanijos]] ir [[UEFA|Europos]]) ir prižiūrimas regioninių futbolo federacijų. Prieš kiekvieną turnyrą [[FIFA]] nustato vietų skaičių, kuris būna skirtas kiekvienam žemynui. Vietų kiekis dažniausiai priklauso nuo regioninei futbolo federacijai atstovaujančių komandų stiprumo.
 
Atrankos ciklas gali prasidėti likus trimstrejiems metams iki sekančio Pasaulio čempionato ir tęstis net dudvejus metus. Kvalifikacijos formatas kiekvienoje federacijoje skirtingas. Paprastai viena ar dvi vietos yra skiriamos komandoms, kurios laimėjo tarpkontinentines atkrentamąsias varžybas. Pavyzdžiui, vietą [[XIX_pasaulio_futbolo_čempionatas|2010 m.]] Pasaulio futbolo čempionate gavo [[OFC|Okeanijos]] čempionų ir penktos [[Azijos_futbolo_konfederacija|Azijos]] komandos poros nugalėtojas. Nuo 1938 m. iki šiol, čempionato šeimininkų rinktinė gauna vardinį kvietimą į pirmenybes. Nuo 1938 m. iki 2002 m. teisę dalyvauti čempionate be atrankos turnyro gaudavo ir Pasaulio čempionai, tačiau nuo 2006 m. pirmenybių stipriausia ekipa privalo dalyvauti atrankoje. {{Futb|Brazilij|os|os}} ekipa, kuri nugalėjo [[XVII_pasaulio_futbolo_čempionatas|2002 m.]] pirmenybėse, tapo pirmąją Pasaulio futbolo čempione, kuriai teko skintis kelią į sekantį turnyrą atrankoje.
 
===Finalinis turnyras===
Eilutė 101:
Grupės varžybose kiekviena komanda sužaidžia mažiausias tris rungtynes. Paskutiniojo turo susitikimai vyksta tuo pačiu metu siekiant išvengti komandų sukčiavimų. Dvi stipriausios grupės ekipos patenka į atkrentamąsias varžybas. Pajėgiausios ekipos yra nustatomos pagal surinktus taškus. Nuo [[XV_pasaulio_futbolo_čempionatas|1994 m.]] Pasaulio čempionato už pergalę skiriami trys taškai, už lygiąsias - vienas, už pralaimėjimą - nulis taškų (iki tol, komandos už pergalę gaudavo ne tris, o du taškus). Jei dvi ar daugiau komandų surenka tiek pat taškų, toliau žiūrimi šie kriterijai: pirmas - įvarčių skirtumas, tuomet - bendras įmuštų įvarčių kiekis, tarpusavio rungtynių rezultatas ir galiausiai - burtų keliu (t. y. nustatant komandų vietas atsitiktiniu būdu).
 
Atkrentamosiose varžybose komandos žaidžia tik vienas rungtynes, po kurių, jei reikia, yra žaidžiamas pratęsimas ir mušami 11 m. baudiniai. Antrasis etapas prasideda aštuntfinalio varžybomis kuriose grupių nugalėtojai susitinka su kituose pogrupiuose antrąsias vietas užėmusiomis ekipomis. Po to seka ketvirtfinalis, pusfinalis, kova dėl trečios vietos (kuometkai susitinka pusfinalyje pralaimėjusios ekipos) ir finalas.
 
==Šeimininkų rinkimai==
Pirmųjų Pasaulio futbolo čempionatų šeimininkai buvo išrenkami [[FIFA]] rengiamuose posėdžiuose. Šalies pasirinkimas dažnai sukeldavo nemažai ginčų. Daliai ekipų tai reikšdavo ilgą trijų savaičių kelionę tarp [[Europa|Europos]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]], t. y. dviejų žemynų, kuriuose buvo susitelkusios stipriausios rinktinės. Pirmojo Pasaulio futbolo čempionato šeimininkais pasirinkus [[Urugvajus|Urugvajų]] buvo užkirstas kelias daugeliui [[Europa|Europos]] komandų dalyvauti pirmenybėse, tad į debiutinį čempionatą atvyko vos keturios rinktinės iš senojo žemyno. Sekantys du Pasaulio taurės turnyrai buvo surengti [[Europa|Europoje]]. Ypač ginčytinas buvo sprendimas surengti [[III_pasaulio_futbolo_čempionatas|1938 m.]] čempionatą [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Tai Amerikos žemyno ekipoms tarsi leido suprasti, jog Pasaulio taurės šeimininkų rotacija vyks tik dviejuose žemynuose. Tad {{Futb|Argentin|os|os}} ir {Futb|Urugvaj|aus|aus}} rinktinės nusprendė boikotuoti trečiajį Pasaulio taurės turnyrą.
 
Nuo [[VI_pasaulio_futbolo_čempionatas|1958 m.]] Pasaulio čempionato, siekdama išvengti boikotų ateityje, [[FIFA]] sukūrė modelį pagal kurį čempionato šeimininkais galėjo tapti tik [[Europa|Europos]] ir Amerikos žemynų šalys. Ši sistema veikė iki pat 1998 m. Septynioliktoji Pasaulio taurė, [[XVII_pasaulio_futbolo_čempionatas|2002 m.]] vykusi [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]] ir [[Japonija|Japonijoje]] buvo pirmoji, kuri vyko [[Azija|Azijoje]] ir kol kas vienintelė kurios šeimininkėmis buvo dvi valstybės. [[XIX_pasaulio_futbolo_čempionatas|2010 m.]] Pasaulio čempionatas bus pirmasis, kurį surengs [[Afrika|Afrikos]] šalis. [[XX_pasaulio_futbolo_čempionatas|2014 m.]] Pasaulio taurė vyks Brazilijoje. Tai bus pirmas čempionatas [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]] nuo 1978 m. ir pirmas atvejis, kuometkai du iš eilės čempionatai vyksta ne [[Europa|Europos]] žemyne.
 
Šiais laikais Pasaulio čempionato šeimininkę išrenka [[FIFA]] vykdomasis komitetas. Šalies, kuri nori tapti Pasaulio taurės šeimininke futbolo federacija iš [[FIFA]] organizacijos gauna "Šeimininkų Susitarimą", kuriose išdėstyti griežti reikalavimai ir darbais kuriuos reikėtų atlikti. Šalis taip pat gauna specialią formą, kurią užpildžius oficialiai paskelbiama apie savo kandidatūrą Pasaulio futbolo čempionato šeimininkų rinkimuose. Po to, [[FIFA]] inspektoriai vyksta į šalį, norėdami įsitikinti ar kandidatė yra pajėgi įvykdyti visus keliamus reikalavimus ir parašo apie šalį ataskaitą. Sprendimas, kur vyks Pasaulio futbolo pirmenybės priimamas likus 6 arba 7 metams iki tunyro. Tiesa, yra buvę atvejų kai vienu metu priimami sprendimai po kurių paaiškėja dviejų iš eilės būsimų pirmenybių šeimininkai. Taip bus ir pasirenkant 2018 m. ir 2022 m. Pasaulio taurės šeimininkus.
 
Pasirenkant [[XIX_pasaulio_futbolo_čempionatas|2010 m.]] ir [[XX_pasaulio_futbolo_čempionatas|2014 m.]] Pasaulio taurės šeimininkus buvo rotuojama tik tarp dviejų kontinentų (2010 m. [[Afrika|Afrikos]] ir 2014 m. [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]]), tad kandidatūros buvo priimamos tik iš valstybių esančių šiuose žemynuose. Tokia rotacijos sistema buvo pradėta taikyti po to, kai kilo ginčai dėl [[Vokietija|Vokietijos]] pergalės [[XVIII_pasaulio_futbolo_čempionatas|2006 m.]] Pasaulio čempionato šeimininkų rinkimuose. Kaip bebūtų, tokia rotacijos politika bus taikoma iki 2018 m., kuometkai savo kandidatūrą galės pateikti bet kuri šalis, išskyrus tas, kurios priklauso prieš tai buvusių Pasaulio čempionatų šeimininkų žemynams. Tokie pokyčiai atsirado siekiant išvengti panašaus scenarijaus, kuris buvo renkant [[XX_pasaulio_futbolo_čempionatas|2014 m.]] Pasaulio čempionato šeimininkus, kuometkai vienintelė kandidate buvo [[Brazilija]].
 
==Organizacija ir masinės informavimo priemonės==