Tojotomi Hidejoši: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
Mymis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 31:
}}
{{Japoniškas tekstas}}
'''Tojotomi Hidejoši''' (豊臣 秀吉, [[1536]] m. [[vasario 2]] d. – [[1598]] m. [[rugsėjo 18]] d.) buvo [[Sengoku laikotarpis|Sengoku laikotarpio]] [[daimis]], kuris suvienijo [[Japonija|Japoniją]]. Tojotomi Hidejoši buvo savo pono [[Oda Nobunaga|Odos Nobunagos]] įpėdinis ir užbaigė Sengoku laikotarpį. Jo valdymas dažnai vadinamas [[Momojama laikotarpis|Momojama laikotarpiu]] pagal jo pilį. Tojotomi Hidejoši atsimenamas dėl daugybės pradėtų kultūrinių tradicijų, pvz.:pavyzdžiui, jis leido tik [[samurajus|samurajams]] nešiotis ginklus. Hidejoši laikomas antruoju iš Japonijos "vienytojų"„vienytojų“.<ref name="Holmes">Richard Holmes, The World Atlas of Warfare: Military Innovations that Changed the Course of History, Viking Press 1988. p. 68.</ref>.
 
== Pradžia ==
Eilutė 39:
Oda Nobunaga jį pravardžiavo ''Kozar''u t. y. beždžione dėl veido bruožų ir lieso sudėjimo.
 
Daugybė legendų pasakoja, kad jis buvo pasiūstaspasiųstas į šventyklą mokytis, bet pabėgo ieškoti nuotykių. Pasivadinęs '''Kinošita Tōkičirō''' (木下 藤吉郎) jis iš pradžių susidėjo su [[Imagava klanas|Imagava klanu]] kaip vietinio valdytojo [[Macušita Jukicuna|Macušitos Jukicunos]] tarnas. Jis nukeliavo į [[Imagava Jašimoto|Imagavos Jošimoto]] žemes [[Surugos žemė|Surugoje]], kad pabėgtų su Macušitos patikėtais pinigais.
 
== Iškilimas ==
Eilutė 49:
Nobunaga lengvai užėmė [[Gifu pilis|Inabajamos pilį]] [[1567]] m. dėl Hidejoši pastangų, tad nepaisant žemos kilmės, jis tapo vienu iš patikimiausių Nobunagos generolų ir pasivadino '''Hašiba Hidejoši''' (羽柴 秀吉). Naują pavardę sudaro du heroglifai iš Nobunagos pasekėjų [[Niva Nagahide]] ir [[Šibata Kacuie]] pavardžių.
 
[[1570]] m. [[Anegavos mūšis|Anegavos mūšyje]], kuriame Nobunaga sudarė sąjungą su Tokugava Iejasu, Hidejoši kariai apgulė dvi Asakurų ir Azai klanų pilis. [[1573]] m. po pergalės prieš abu klanus Nobunaga paskyrė Hidejoši trijų rajonų [[Omio žemė]]s šiaurėje daimiu. Iš pradžių įsikūrės buvusioje Azai būstinėje Odani, jis persikėlė į Kunitomo ir pervadino miestą [[Nagahama]] Nobunagos garbei. Vėliau jis persikėlė į Imahamos uostą prie [[Biva (ežeras)|Bivos]]. Čia Hidejoši pradėjo statyti pilį ir perėmė Kunitomo ginklų gamyklos, kurį prieš keliskelerius metus buvo įkūrę Azai ir Asakuros klanai, valdymą. Jis drastiškai padidino ginklų gamybą. Nobunaga pasiuntė Hidejoši į [[Baltojo garnio pilis|Baltojo garnio pilį]] užkariauti [[Čiūgoku regionas|Čiūgoku regioną]] [[1576]] m.
 
Po Honnō-dži incidento, kai [[Akeči Micuhide]] nužudė Oda Nobunaga ir jo vyriausiąjį sūnų [[Oda Nobutada]] [[1582]] m., Hidejoši nugalėjo Akeči [[Jamazaki mūšis|Jamazaki mūšyje]].
Eilutė 69:
Po to Hidejoši dėmesys nukrypo į [[No]], kurį jis studijavo Komparu stiliumi nuo tapimo regentu. Trumpam apsistojęs Nagojos pilyje ([[Sagos prefektūra]], Kiūšiū) jis išmoko ''Šite'' (pagrindinius vaidmenis) iš 10 No pjesių, kuriuos jis vaidino privesdamas įvairius daimius atlikti ''waki'' (antraielius vaidmenis. Hidejoši netgi vaidino imperatoriui<ref>[[Ichikawa Danjūrō XII|Ichikawa, Danjūrō XII]]. ''Danjūrō no kabuki annai'' (團十郎の歌舞伎案内, "Danjūrō's Guide to Kabuki"). Tokyo: PHP Shinsho, 2008. pp. 139-140.</ref>.
 
Iškilo grėsmė Tojotomi dinastijos ateičiai po Hidejoši mirties, kai [[1591]] m. rugsėji mirė jo vienintelis sūnus Curumacu, kai jam buvo trystreji metai. Netrukus mirė Hidejoši pusiau brolis [[Tojotomi Hidenaga]] ir Hidejoši padarė įpėdiniu jo sūnų [[Tojotomi Hidecugu]], kurį įsūnijo [[1592]] m. sausį. Hidejoši atsistatydino iš ''kampaku'' (regento) pareigų ir tapo ''taikō'' (atsistatydinusiu regentu). Hidecugu perėmė jo pareigas.
 
== Nuosmukis ir mirtis ==
Eilutė 81:
[[1597]] m. Tojotomi nužudė 26 krikščionis kaip kankinius, kad atgrasintų japonus, norinčius atsiversti į krikščionybę.
 
Po keliųkelerių metų derybų (nutrūkusių, nes abiejų pusių diplomatai pranešdavo šeimininkams, kad priešininkai nusileisdavo), Hidejoši paskyrė [[Kobajakava Hideaki]] antros invazijos, kuri buvo dar nesėkmingesnė už pirmąją, vadu. Japonų kariai buvo užspausti [[Gyeongsang]] provincijoje. Iki [[1598]] m. birželio japonai desperatiškai kovėsi, atmušė kelias kinų atakas ties Suncheon ir Sacheon miestais, o kinai ruošėsi galutiniam antpuoliui. Korėjiečių partizaninė taktika labai kenkė japonų kariams. Nors Hidejoši pajėgos laimėjo Sochon mūšį visos trys pusės išseko, netgi Hidejoši pripažino, kad nebelaimės karo. Savo karo vadui Korėjoje jis pasakė: „Neleisk mano kariams tapti dvasiomis svetimoje žemėje“<ref name="Holmes"/>. Tojotomi Hidejoši mirė [[1598]] m. [[rugpjūčio 18]] d. Penkių Vyresniųjų Tarybą jo mirtį laikė paslaptyje, kad būtų išlaikyta moralė, o japonai pasitraukė iš Korėjos.
 
Neužėmus Korėjos, nebuvo įsiveržta į Kiniją. Karas ne sustiprino, o išsekino Tojotomi iždą ir karinius resursus, o vasalai nesutarė kas kaltas dėl nesekmės. Mintis sukurti Japonijos imperiją, kuri apimtų visą Aziją mirė kartu su juo. Tokugavos uždraudė ne tik karinius įsikišimus į žemyną, bet ir uždraudė ryšius su užsieniečiais. XIX a. pabaigoje japonai vėl kovėsu su Kiniją per Korėją, naudodama tuos pačius kelius kaip Hidejoši.
Eilutė 107:
Prieš mirtį jis tikėjosi sukurti pakankamai stabilią sistemą, kuri išsilaikytų, kol užaugs sūnus. Bet po [[Maeda Tošiie]] mirties Tokugava Iejasu pradėjo sudarynėti sąjungas, įskaitant politines santuokas (kurias uždraudė Hidejoši). Tojotomi sąjungininkai metė jam iššūkį, bet pralaimėjo ir po dviejų metų Tokugava tapo šiogūnu.
 
Tojotomi Hidejoši garbinamas keliose šventyklose visojvisoje Japonijoje.
 
Tokugavos paliko galioti daugumą Hidejoši dekretų ir jais remdamiesi sūkūrė savo šiogūnatą. Tai užtikrino Hidejoši palikimo išlikimą. Hidejoši rašė savo žmonai: