Žiurkės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Atšauktas naudotojo 212.117.12.193 (Aptarimas) darytas keitimas 3967195
Eilutė 17:
Daugiausia laikosi gyv. namuose, miestų kanalizacijos sistemoje, prie maisto produktų sandėlių, tvartų. Minta gyvuliniu ir augaliniu maistu, gadina maisto produktus, kailius, baldus, odą. Aktyvios sutemose ir naktį. Žmogui labiausiai [[kenkėjas|kenkia]] rudoji arba pilkoji, ''Rattus norvegicus'' ir juodoji (''Rattus rattus''). Juodosios žiurkės yra gerokai mažesnės (16-23 cm) už pilkąsias žiurkes (18-26 cm).
 
Žiurkės platina [[http://lt.wikipedia.org/wiki/Maras|marą]], endeminę žiurkinę dėmėtąją šiltinę, cucugamušį, ku karštligę, salmoneliozę, trichineliozę, tuliaremiją, leptospirozę, toksoplazmozę, pasiutligę. Domestikuota rudosios žiurkės albinosinė forma (baltoji žiurkė) naudojama laboratoriniams eksperimentams. Žiurkės naikinamos [[deratizacija|deratizacijos]] priemonėmis (gaudomos [[spąstai]]s, kt.).
== Žiurkės kaip mokslinio tyrinėjimo objektas ==
Po pelių, žiurkės yra labiausiai naudojami eksperimentams gyvūnai. Dažniausiai jos naudojamos mitybos, transplantacijos, imunologijos, genetikos, vėžio, farmakologijos, fiziologijos, neurologijos, senėjimo tyrinėjimams. Beveik visos naudojamos žiurkių gentys išvestos iš Norvegijos žiurkių (''Rattus norvegicus''), kurios kilusios iš Azijos regionų ir paplito Europoje ir JAV [[XVIII amžius|XVIII]] amžiuje.