Maras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.2+) (robotas Keičiama: he:דבר (מחלה) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 34:
[[Vaizdas:Pestarzt.jpg|thumb|180px|Maro gydytojas. 1656 m. Paulus Fürst vario raižinys]]
Keletas didelių maro pandemijų palietė didelę dalį pasaulio gyventojų bei smarkiai paveikė žmonijos istoriją. Europos istoriją ypač paveikė XIV a. pandemija
Kada maras prasidėjo Lietuvoje — tikrų žinių nėra, tačiau manoma, kad jis čia jau siautė net XIII-ame šimtmetyje. Pagal Kraševskį, 1419-1710 metų laikotarpy yra buvę 22 marai. Dr. Bagdonavičiaus duomenimis, vien XVI amžiuje buvo 14 epidemijų. Sunkiausios epidemijos, pareikalavusios daugiausia aukų, buvo 1710-11 m. Tai vadinami Didžiojo maro metai, per kuriuos Lietuva neteko trečdalio savo gyventojų. Marui įsisiūbavus, žmonės nespėdavo lavonus laidoti, todėl jie gulėdavo namuose, gatvėse ir kiemuose. [http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=7963&Itemid=502]
Kadangi tuo metu nebuvo priemonių tiksliai diagnozuoti ligas, o liudininkų pranešimai nėra vienareikšmiai, negalima tiksliai teigti, kad tuometinis maras tikrai buvo toks kaip jį suprantame dabar, t. y. sukeltas ''Yersinia pestis''. [[XIX amžius|XIX a.]] buvo identifikuota ''Yersinia pestis'' bakterija, kuri susieta su šiomis epidemijomis. [[1907]] m. [[Indija|Indijoje]] užfiksuota paskutinė maro epidemija.
Manoma, kad paskutiniais amžiais maro epidemijų tikimybė yra gerokai sumažėjusi dėl ilgainiui išsivysčiusio paveldimo [[Imunitetas|imuniteto]] maro bakterijoms, geresnių medicininių, sanitarinių ir antiepideminių sąlygų. Yra ir alternatyvių teorijų, kurios teigia, kad [[Viduramžiai]]s kilusios epidemijos galėjo būti sukeltos [[Ebola|Ebolos]] ar kito panašaus viruso.
| |||